Genetikos ir fiziologijos laboratorija įkurta 1975 m. rugpjūčio 14 d.
 

Pavadinimas:

• Genetikos ir fiziologijos laboratorija (1992 m. iki dabar)
• Taikomosios genetikos laboratorija (1988 - 1992 m.)
• Genetikos ir citologijos laboratorija (1975 - 1988 m.)
   

Vedėjai:

• Habil. dr. I. Pašakinskienė (1998.IX iki dabar)
• Dr. B. Basiulienė (1997.X - 1998.IX)
• Dr. A. Basiulis (1993.IX - 1997.X)
• Dr. Z. Keršulienė (1991.X - 1992.I ir 1993.VI - 1993.IX)
• Prof. habil. dr. A. Sliesaravičius (1975.VIII - 1991.X ir 1992.I - 1993.VI)

Pasiekimai:

 

I. Pašakinskienė 1981 m. - dabar	Ištyrė svidrių x eraičinų hibridų genetinį stabilumą, taikydama spalvotą chrosomų dažymą GISH metodu. Hibriduose aptiko somatinio kintamumo ir rekombinacijos reiškinį. Surado GISH žymenis tikrojo eraičino chromosomoms. Sukūrė tarpmikrosatelitinių DNR žymenų sistemą svidrėms ir eraičinams. Lokalizavo eraičino atsparumo sausrai genus, perkeltus į svidrės genomą.
V. Paplauskienė 2001 m.- dabar	Įvertintas selekcinės medžiagos, sukurtos biotechnologiniais metodais, kintamumas ir paveldimumas, lyginant baltymų, izofermentų bei DNR elektroforetinius spektrus. Ištirtas tarpmikrosatelitinių DNR sekų polimorfizmas tikrojo eraičino populiacijose. Svidrių bei eraičinų hibriduose bei dobilų tarprūšiniuose hibriduose tiriami genomų pokyčiai ir sekama jų tolesnė eiga, naudojant DNR atspaudų analizę.
G. Dabkevičienė 1977 m. - dabar	Dobilų poliploidija ir tarprūšinė hibridizacija. Sukūrė tetraploidines raudonųjų ir rausvųjų dobilų populiacijas, bei fertilius traprūšinius dobilų hibridus, pasižyminčius savidulka. Tiria raudonųjų dobilų laukinių ekotipų polimorfizmą.
G. Brazauskas 1999 m.- dabar	Sukūrė žieminių kviečių dvigubų haploidų linijas, taikydamas tolimųjų kryžminimų metodą kvietys x kukurūzas. Dalyvaudamas europiniame projekte, pradėjo daugiametės svidrės genų identifikavimo ir jų ženklinimo tyrimus, panaudojant ISSR ir SNP žymenys.

R. Asakavičiūtė 2000-2004 m.	Gavo vasarinių miežių dvigubų haploidų linijas, taikydama dulkinių kultūrų metodą. Nagrinėjo albinizmo pasireiškimo dulkinių kultūroje priežastis, analizuodama RNR frakcinės sudėties ir chlorofilo dinamikos pokyčius.
B. Basiulienė 1982-2001 m.	Sukurti tarprūšiniai hibridai T. pratense x T. diffusum ir tetraploidinių raudonųjų dobilų populiacijos naudojant N2O (azoto suboksido) dujas. Sukurtos vasarinių miežių dihaploidinės linijos.
A. Basiulis 1992-2000 m.	Ištyrė daugiamečių varpinių žolių organogenezės ypatumus. Atliko pirmuosius kviečių x kukurūzų kryžminimus kviečių dihaploidinėms linijoms gauti.
R. Dapkienė 1975-2000 m.	Sukūrė tetraploidines daugiamečių svidrių ir tikrųjų eraičinų linijas, ‘Punios’ veislės bendraautorė.
V. Kalėda 1978-1981 m.	Daugiamečių pašarinių žolių ląstelinės selekcijos tyrimai.
Z. Keršulienė 1975-1995 m.	Taikė cheminę mutagenezę gausiažiedei liucernai ir raudoniesiems dobilams. Sukūrė savidulkių liucernų ir dvisėklių dobilų linijas.
S. Kuusienė 1985-1995 m.	Ištyrė tikrųjų eraičinų regenerantų gavimo somatinių audinių bei generatyvinių ląstelių kultūroje galimybes. Kaliaus kultūroje gavo pakitusius tikrojo eraičino regenerantus atsparius vainikuotosioms rūdims.
E. Lemežis 1992-1996 m.	Daugiamečių svidrių ir šunažolių atsparumo šalčiui tyrimai. Sukūrė pundelių šaldymo metodą, skirtą masiniam populiacijų įvertinimui. Kaliaus kultūroje gavo šunažolės somaklonus, kurių pagrindu išvesta veislė ‘Regenta’ žolės derliumi 25 % lenkianti standartą.
I. Skurdenienė 1992-2000 m.	Ištyrė tinkliškosios dryžligės sukėlėjų vasariniuose miežiuose paplitimą, rasių įvairovę ir virulentiškumą Lietuvos sąlygose.
A. Sliesaravičius 1975-2001 m.	Laboratorijos įkūrėjas, ilgametis laboratorijos vedėjas. Tolimoji hibridizacija – svidrės x eraičinai. Ištyrė svidrių ir eraičinų rūšių atsparumą šalčiui, siejant jį su prolino kaupimu. Sukurta pirmoji hibridinė svidrių x eraičinų veislė ‘Punia’.
G. Stanienė 1978-1986 m.	Morfometriniai chromosomų tyrimai. Sudarė 9 eraičinų rūšių ir 3 svidrių rūšių kariotipus.
V. Stanys 1978-1986 m.	Pradėjo pašarinių žolių ląstelių ir audinių kultūrų tyrimus. Vienas iš pirmųjų su bendraautoriais (A. Sliesaravičius ir L. Kalėda) pasaulyje dulkinių kultūroje gavo daugiametės svidrės haploidinius augalus.
T. Šikšnianas 1975-1987 m.	Fundamentalūs daugiamečių svidrių požymių paveldėjimo tyrimai remiantis šienaujamų ir ganyklinių linijų dialeliniais kryžminimais.
A. Šimkūnas 1996-2004 m.	Pradėjo šaknų tyrimus hidroponinėje kultūroje. Nustatė gausiažiedžės ir daugiametė svidrės, tikrojo eraičino ir Brauno eraičinsvidrės šaknų reakcijos į žemas temperatūras ypatumus, analizuodamas augalų morfometrinius požymius, šaknų ląstelių augimo parametrus bei jų membranų elektrofiziologines savybes.