Antanui BŪDVYČIUI – 80

(1928 08 16-1998 01 13)

2008 metų rugpjūčio 16 d. buvusiam Lietuvos žemdirbystės instituto direktoriui, daktarui Antanui Būdvyčiui būtų sukakę 80 metų. Gimė 1928 m. rugpjūčio 16 d. Jonikaičiuose (Tauragės apskr., Švėkšnos valsč., vėliau Priekulės raj., dabar Klaipėdos raj.). 1935–1940 m. mokėsi Kurmių pradinėje mokykloje, 1940–1946 m. – Švėkšnos gimnazijoje, 1946–1951 m. studijavo LŽŪA.

1951 m. kovo 20 d. baigė su pagyrimu Lietuvos žemės ūkio akademijos agronomijos specialybę. 1951–1952 m. dirbo agronomu Anovilio tarybiniame ūkyje. 1952–1954 m. LTSR Mokslų Akademijos Žemdirbystės ir dirvožemio instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis 1956–1960 m. Lietuvos žemdirbystės instituto informacijos ir patentotyros skyriaus vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1960 m. gegužės 3 d. suteiktas ž. ū. mokslų kandidato (dabar daktaro) laipsnis už disertaciją apie kukurūzų auginimą.

1962–1966 m. Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams. 1966–1989 m. direktorius, mokslinės tarybos pirmininkas. 1972 m. gegužės 10 d. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio vardas. 1972 m. birželio 14 d. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio agronomo vardas. 1973 m. tapo Žurnalistų sąjungos nariu. 1976 m. lapkričio 4 d. paskirta TSRS Valstybinė premija (kartu su kitais). 1978 m. rugsėjo 27 d. išrinktas TSRS Žemės ūkio mokslų akademijos nariu korespondentu. 1986 m. gegužės 6 d. tapo „Agronomų seklyčios“ nariu bei jos vadovu. 1988 m. gruodžio 19 d. suteiktas TSRS nusipelniusio žemės ūkio darbuotojo vardas. 1989–1992 m. direkcijos patarėjas. 1992–1996 m. Lietuvos Republikos Seimo narys. 1996 m. kovo 27 d. išrinktas Baltarusijos Republikos agrarinių mokslų akademijos tikruoju nariu (akademiku). Paskelbė 150 mokslinių ir daug mokslo populiarinimo bei visuomeninais klausimais straipsnių. Turi daug apdovanojimų. Jis buvo geras specialistas, eruditas, plačių interesų, didelės tolerancijos asmenybė. Mirė Akademijoje (Dotnuvos seniūnija) 1998 m. sausio 13 d. eidamas 70-uosius metus. Palaidotas Gėlainiuose.

 

Išėjo, bet lieka jo darbai

ANTANĄ BŪDVYTĮ PRISIMINUS

Visagalis laikas pasirodo bejėgis prieš tikrai didelę asmenybę. Juk medis, kurį sodinai, dar ilgai šlamės, nors tavęs ir nebūtų po Saule. Taip ir nuveiktieji darbai nepradingsta. Jie tarnauja žmonėms, nuolatos primindami Autorių.

Antanas Būdvytis beveik ketvirtį amžiaus vadovavo Lietuvos žemdirbystės institutui. Į atsakingas pareigas jį rekomendavo buvęs šios mokslo įstaigos direktorius – „agronomų agronomu“ pramintas profesorius Petras Vasinauskas. Antano Būdvyčio mokslinio darbo kryptis – lauko darbų organizavimas, ir šioje srityje Jis paliko ryškų pėdsaką.

Sunkiu, nedėkingu laikotarpiu Autoriui teko gyventi ir dirbti. Toli gražu ne viskas priklausė nuo savo norų, proto ir sugebėjimų. Tarybinė okupacija sugriovė besiklostančias Lietuvos kaimo gyvenimo ir žemdirbystės tradicijas. Prievartinė kolektyvizacija nepaliko akmens ant akmens iš to, kas buvo žmonių pastangomis sukurta. Ar nuleisti rankas ir susitaikyti su atėjūnų valdžios diktuojamomis beprotybėmis? Yra dar vienas kelias: užimti aktyvią gyvenimo poziciją ir daryti, kas įmanoma net ir sunkiausiomis sąlygomis. Ryžtingai pasukęs būtent tokiu kūrybos ir darbo keliu, Antanas Būdvytis liko jam ištikimas visą savo gyvenimą.

...Koksagyzo auginimas, kvadratinė-lizdinė kukurūzų sėja, galiausiai valdžios paskelbtas kaupiamųjų „karas“ žalienoms – toli gražu ne visos avantiūros, nuo kurių visomis išgalėmis teko ginti mūsų kaimą. Pažangiausi žemės ūkio mokslininkai ieškojo savo kelių, stengėsi būti tikrieji šeimininkai. Ir atsitiko taip, kad Lietuvos žemės ūkis įgaudavo vis daugiau savarankiškumo, mažiau priklausydavo nuo Maskvos diktato. Didelį darbą atliko Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkai, vadovaujami Antano Būdvyčio, teikiant visokeriopą paramą žemdirbiui. Nuo pavienių bandymų pereita prie kompleksinių mokslinio tyrimo temų. Naujas technologijas kruopščiai tikrindavo instituto eksperimentiniame ūkyje ir tik po to siūlė žemdirbiams.

Lietuva gali didžiuotis tikrais agronomijos, žemdirbystės, selekcijos, sėklininkystės švyturiais. Mūsų agronomijos pradininkas Dionizas Rudzinskas, profesorius Juozas Tonkūnas, didysis augalininkystės ir bitininkystės žinovas akademikas Jonas Kriščiūnas, buvęs Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos prezidentas, daugelio knygų autorius akademikas Jonas Bulavas... Greta šių ir kitų šviesių Lietuvos asmenybių matome ryškų Antano Būdvyčio paveikslą.

Tai buvo neregėto darbštumo žmogus, šakota, daugeliu talentų paženklinta asmenybė. Jo iniciatyva įkurta „Agronomų seklyčia“, kurios renginiai aplankė beveik visus Lietuvos kaimus ir miestelius.

Antanas mokėjo nuoširdžiai, kaip lygus su lygiu bendrauti su kiekvienu pašnekovu, ir šią Jo savybę žmonės prisimena su didžiuliu dėkingumu. Sklido ir tebesklinda legendos apie neregėtą Antano Būdvyčio kaip oratoriaus talentą. Tūkstantines auditorijas pavergdavo jo minties talpumas, žodžių glaustumas, netikėti vaizdingi palyginimai ir geležinė logika.

Atskiros studijos būtų vertas dar vienas Antano Būdvyčio talentas – tai jo sugebėjimas ir didžiulis noras rašyti. Rašė mokslo populiarinimo straipsnius, profesionaliai valdė publicisto plunksną. Mūsų krašto ir užsienio šalių leidiniuose paskelbė daugiau kaip du tūkstančius rašinių, kurių svarbiausioji tema – kaimo žmogus ir jo likimas. Su pasididžiavimu galėtume pasakyti, kad Antanas Būdvytis neatsisakydavo mums parašyti, todėl „Žemės ūkio“ žurnalo puslapiuose liko įamžintas ne vienas Jo rašinys. O kiek jų išbarstyta įvairiausių laikraščių ir žurnalų puslapiuose! Produktyviai rašė ilgus dešimtmečius, tačiau ypač daug 1992–1996 metais, būdamas Lietuvos Seimo Agrarinio komiteto narys.

Antano dienoraščiuose surašyta visa pragyventų dešimtmečių patirtis bei mintys apie mūsų kaimo ir žemės ateitį.

 

Aloyzas Urbonas ("Žemės ūkis", 1998 m. Nr. 2)

 

 

Žemdirbystės instituto direktorius Antanas Būdvytis

 

Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Mokslinė taryba 1981 m. gegužės 25 d.

 

A. Būdvytis su buvusiu Lietuvos žemdirbystės instituto direktoriumi prof. P. Vasinausku

 

 

Būdingiausias vaizdas: kur bebūtų A. Būdvytis, užrašų knygutė jo rankose niekada nežinojo „prastovų“...

 

Mėgstamiausia A. Būdvyčio darbo vieta – laukas

 

A. Būdvytis daug dėmesio skyrė kukurūzų auginimo problemoms

 

Seimo agrarinio komiteto nariai ir „Agronomų seklyčios“ dalyviai lankose Kaltinėnų apylinkėse

 

A. Būdvytis mokėjo taip pateikti rūpimas agrarinio mokslo, žemdirbystės bei kaimo žmonių gyvenimo problemas, kad ne tik su įdomumu klausytųsi, bet ir išgirstų Respublikos vadovai (centre – tuometinis LKP CK pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus)

 

Instituto diena. Kalba instituto direktorius A. Būdvytis. 1973 12 20

 

Lietuvos žemės ūkio akademijos 50-mečio minėjimas Dotnuvoje. Kalba instituto direktorius A. Būdvytis.

 

Žemdirbystės institute, A. Būdvyčio namuose lankydavosi daug tolimų svečių (dešinėje – rašytojas-publicistas iš Rusijos Jurijus Černičenka, parašęs knygą „Atostogos su Būdvyčiu“)

 
 

A. Būdvytis su rašytojais

 

D. Rudzinsko premijų įteikimas D. Rudzinsko muziejuje. Iš dešinės: prof. J. Bulavas, A. Būdvytis, K. Leistrumas. 1973 05 12

 

Daug taikytinų Lietuvoje agrarinio mokslo ir šiuolaikinio ūkininkavimo sąveikos naujovių A. Būdvytis pamatydavo Vokietijoje bei kitose išvystyto žemės ūkio ir aukštos žemdirbystės kultūros užsienio šalyse

 

Lankydamasis Uzbekistane, A. Būdvytis stengėsi praktiškai perprasti medvilnės derliaus dorojimo ypatumus