I skyrius. DIRVOTYRA IR ŽEMDIRBYSTĖ

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 77, 3-20

UDK 627.51:556.541

NUSĖDUSIŲ POTVYNIO NEŠMENŲ KIEKIO BEI JŲ KOKYBINIŲ RODIKLIŲ DINAMIKA IR PROGNOZAVIMAS NEMUNO ŽEMUPYJE

Kazimieras KATUTIS

Lietuvos žemdirbystės institutas

El. paštas: pievos@silute.omnitel.net

Santrauka

1987-1997 m. atlikti tyrimai, kurių tikslas nustatyti užliejimo įtaką dirvožemio derlingumui ir gamtinei aplinkai.

Tyrimų metu stebėta: Nemuno žemaslėnyje nusėdusio dumblo kiekis ir N, P, K, Ca ir Mg jonų kiekis jame įvairiose slėnio vietose.

Nustatyta, kad Nemuno deltos salpžemiams susidaryti vasaros polderiuose lemiamos įtakos turėjo tėkmių pasiskirstymas ir vandens drumstumas. Kasmet viršutinėje ir vidurinėje slėnio dalyse nusėdo iki 20 t ha-1 nešmenų, o apatinėje – tik nuo 0,3 iki 3,0 t ha-1.

Įvairių biogeninių medžiagų kiekiui potvynio nešmenyse įtakos turėjo vietovės nuotolis nuo upės. Pavaginėje dalyje daugiausiai nusėda smėlio dalelės su mažu organinės medžiagos, bet dideliu fosforo kiekiu, tolstant nuo upės organinių medžiagų gausėja, o mineralinių – mažėja. Tarp potvynio nešmenų kiekio ir jų agrocheminių rodiklių gautas vidutinio stiprumo koreliacinis ryšys (r > 0,7).

Reikšminiai žodžiai: užliejimas, potvynio nešmenys, biogeniniai elementai.

Chapter 1. SOIL SCIENCE AND AGRICULTURE

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 77, 3-20

UDK 627.51:556.541

DYNAMICS OF THE FLOOD SUSPENDED SEDIMENTS AND THEIR QUALITY PARAMETERS AND THEIR PREDICTION POSSIBILITIES IN THE LOWER NEMUNAS

K. Katutis

Summary

In 1987-1997 experiments were conducted to determine the impact of flood water concentration on the yield of flood meadows and biogenic matter, soil agrochemical properties and the turnover of biogenic matter in flood soils. Tests were carried out on various types of soils in the Lower Nemunas.

The formation of alluvial soils depended on the hydrodynamic regimes of the floods in these areas. After spring floods about 0.3-20 t ha-1 of suspended sediments were established in the meadows of the summer polders at the Lower Nemunas.

The largest amount of sand fractions low in organic matter quantity, but high in phosphorous content was deposited in the section hear the river bed. Moving away from the river bed the suspended sediments increase in organic part, but decrease in mineral part.

Key words: flood water, productivity, biogenic matter.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 77, 21-31

UDK 633.63:631.531.011.2:631.43

DIRVOŽEMIO FIZIKINIŲ SAVYBIŲ ĮTAKA CUKRINIŲ RUNKELIŲ SĖKLOS GUOLIAVIETĖS FORMAVIMUI IR SĖKLŲ SUDYGIMUI

Kęstutis ROMANECKAS, Egidijus Šarauskis, Regina ROMANECKIENĖ

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Akademija, Kauno rajonas

El. paštas: rkestas@nora.lzua.lt

Santrauka

Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje giliai glėjiškame karbonatingame išplautžemyje (velėniniame glėjiškame silpnai pajaurėjusiame) lengvo priemolio dirvožemyje 1998-2000 m. tirta, kokią įtaką turėjo dirvožemio fizikinės savybės cukrinių runkelių sėklų guoliavietės formavimui bei kokia buvo sėklos guoliavietės rodiklių įtaka cukrinių runkelių sėklų sudygimui. Bandiniai tyrimams buvo imami įvairiuose dirvos dirbimo fonuose: nulinio, minimalaus ir įprasto.

Nustatyta, kad nuo dirvožemio fizikinės būklės pavasarį iš dalies priklausė sėklos guoliavietė. Kad būtų tinkama cukrinių runkelių sėklos guoliavietė, sėklos įterpimo gylis turi būti 19-21 mm, dirvos paviršiaus gūbriuotumas – 35-42 mm, guoliavietės gūbriuotumas – 6-9 mm, guoliavietės drėgnumas – 21-23 proc., smulkių dirvos agregatų (< 2 ir 2-5 mm dydžio) sėklos įterpimo zonoje kiekis – 40-50 proc. Tokia sėklos guoliavietė buvo sudaryta visai nedirbtoje arba prieš sėją purentoje vertikalių rotorių purentuvu VRK-182 dirvoje.

Reikšminiai žodžiai: cukriniai runkeliai, dirvožemio fizikinės savybės, sėklos guoliavietė, sėklų sudygimas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 77, 21-31

UDK 633.63:631.531.011.2:631.43

THE INFLUENCE OF SOIL PHYSICAL PROPERTIES ON SEEDBED FORMATION AND SUGAR BEET SEEDS GERMINATION

K. Romaneckas, E. Šarauskis, R. Romaneckienė

Summary

The effects of physical light loam soil properties on the seedbed preparation and its influence on sugar beet seeds germination were investigated over the period of 1998-2000 at the Experimental Station of the Lithuanian University of Agriculture. The sampling was done in different backgrounds of soil tillage: zero, minimal and conventional. Experimental evidence suggests that the seedbed preparation was partly dependent on the soil physical properties in the springtime. The most favourable conditions for sugar beet seed germination were as follows: sowing depth – 19-21 mm, the roughness of soil surface – 35-42 mm, the roughness of seedbed – 6-9 mm, seedbed moisture – 21 –23 % and amount of small (< 2 and 2-5 mm in size) soil aggregates in the seed placement zone – 40-50 %. Such seedbed was prepared in the zero-mellowed soil, or the soil cultivated by a rotovator VRK-182 (made in Lithuania) before sowing.

Key words: soil physical properties, seedbed, sugar beet, seed germination.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 77, 32-45

UDK [631.461+461.465]:631.58

DIRVOŽEMIO BIOLOGINIO AKTYVUMO POKYČIAI TAIKANT ĮVAIRAUS INTENSYVUMO ŽEMDIRBYSTĖS SISTEMAS KARBONATINGAME SEKLIAI GLĖJIŠKAME RUDŽEMYJE

Aldona SVIRSKIENĖ, Šarūnas ANTANAITIS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: agrochemija@lzi.lt

Santrauka

1991-1999 m. Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje, kompleksiškai tiriant skirtingo intensyvumo žemdirbystės sistemas (intensyvi, integruota ir dvi skirtingos organinės-biologinės, taip pat kontrolinis variantas ir ilgaamžė ganykla), buvo atliekami ir dirvožemio mikrobiologiniai tyrimai.

Nustatyta, kad sukultūrintame buferingame dirvožemyje biologinio aktyvumo pokyčiai (įvairių fiziologinių grupių mikroorganizmų paplitimas ir fermentų invertazės ir ureazės aktyvumas), 3-4 metus taikant skirtingo intensyvumo žemdirbystės sistemas, buvo nedideli, bet išryškėjo mikrobiologinių procesų tendencijos. Bendras dirvožemio biologinis aktyvumas pirmame tyrimų etape buvo truputį didesnis integruotoje ir organinėse-biologinėse sistemose negu intensyvioje. Plėtojant intensyvią žemdirbystės sistemą, nustatyta truputį gausesnis nitrifikuojančių, mineralinį azotą naudojančių bei sporinių bakterijų paplitimas, taip pat ureazės ir invertazės aktyvumo bei azotobakterių plitimo mažėjimo tendencijos. Taigi galima spręsti apie judriojo azoto gausumą, didesnę jo nuostolių galimybę, intensyvesnę organinių medžiagų mineralizaciją ir mažėjantį potencialų dirvožemio derlingumą, palyginus su integruota ir organinėmis-biologinėmis sistemomis.

Reikšminiai žodžiai: dirvožemio mikroorganizmai, fermentai, žemdirbystės sistemos.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 77, 32-45

UDK [631.461+461.465]:631.58

VARIATION OF SOIL BIOLOGICAL ACTIVITY IN RELATION TO THE CROPPING SYSTEMS DIFFERING IN INTENSITY ON AN ENDOCALCARI – ENDOHYPOGLEYIC CAMBISOILS

A. Svirskienė, Š. Antanaitis

Summary

In a complex study of the cropping systems differing in intensity (intensive, integrated and different organic-biological, as well as check treatment and long-term pasture) soil microbiological investigations at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva were conducted over the period 1991-1999.

It was determined that when cropping systems differing in the intensity had been used for 3-4 years the variation of biological activity (occurrence of micro- organisms of various physiological groups and the activity of invertase and urease enzymes) in a cultivated soil with a high buffering capacity, was small. However, the trends of microbiological processes were revealed. In the first stage of the experiment the overall biological activity of the soil was slightly higher in the integrated and organic-biological systems than in the intensive one. In the intensive cropping system we identified a slightly more abundant occurrence of nitrifying, mineral nitrogen utilising and spore-forming bacteria, as well as some reduction trends in urease and invertase activity and occurrence of azotobacters. This enables to make judgements about the abundance of mobile nitrogen and a greater chance of its losses, more intensive organic matter mineralisation and declining potential soil fertility, compared with the integrated and organic-biological systems.

Key words: soil microorganisms, enzymes, cropping systems.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 77, 46-58

UDK 631.51:631.41

ĮVAIRIŲ ŽEMĖS DIRBIMO BŪDŲ ĮTAKA DIRVOŽEMIO SAVYBĖMS IR AGROCENOZĖS PRODUKTYVUMUI

Danutė OŽERAITIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: danuteo@takas.lt

Santrauka

Straipsnyje apibendrinti 1996-1998 metais LŽI Vėžaičių filiale atlikti lauko ir laboratorinių tyrimų duomenys. Tirtas verstuvinio (lėkščiavimas ir arimas; arimas) ir beverstuvinio (purenimas sunkiuoju kultivatoriumi ir purenimas frezeriu, naudojant herbicidą raundapą) žemės dirbimo būdų poveikis dirvožemio fizikinėms, cheminėms savybėms, piktžolėtumui ir žieminių kviečių derliui. Žemės dirbimo tyrimai atlikti vidutiniškai sukultūrintame tipingame nepasotintame balkšvažemyje – JIn2 (glėjiškas velėninis jaurinis JPV1). Granuliometrinė sudėtis – lengvas ant vidutinio sunkumo moreninis priemolis. Nustatyta, kad žemės dirbimas turi neigiamą įtaką po daugiamečių žolių susiformavusiai dirvožemio struktūrai. Mažiausiai struktūrinius agregatus ardė beverstuviniai padargai – frezeris ir sunkusis kultivatorius. Šio dirvožemio struktūringumo koeficientas buvo 2-6 %, o vandenyje patvarių agregatų (> 0,25 mm) kiekis buvo 1-2 proc. vnt. didesnis, nei dirvožemio, įdirbto lėkštėmis ir plūgu. Beverstuviniais padargais įdirbtame ir herbicidu raundapu nupurkštame dirvožemyje žieminiams kviečiams buvo palankesnės aeracinės ir drėgmės sąlygos, mažesnis piktžolėtumas, palyginus su tradiciniu verstuviniu dirbimu. Trumpalaikis žemės dirbimas dirvožemio cheminėms savybėms esminio poveikio neturėjo. Žieminių kviečių grūdų derlius beverstuviniais padargais įdirbtame ir raundapu purkštame dirvožemyje iš esmės nebuvo mažesnis, palyginus su derliumi, gautu dirbant įprastu būdu, t.y. lėkščiuojant ir ariant.

Reikšminiai žodžiai: dirvožemio fizikinės ir cheminės savybės, verstuvinis ir beverstuvinis žemės dirbimai, agrocenozės produktyvumas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 77, 46-58

UDK 631.51:631.41

EFFECT OF DIFFERENT SOIL TILLAGE METHODS ON SOIL PROPERTIES AND AGROCENOSES PRODUCTIVITY

D. Ožeraitienė

Summary

The present paper sumarises the data of field and laboratory trials conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vėžaičiai Branch during the period of 1996-1999. To evaluate the effect of different soil tillage methods on the properties of soil arable layer and agrocenoses productivity every year (1996, 1997, 1998) the trial design involved the following treatments: 1) disc-harrowed; 2) ploughed; 3 Raundup + loosened with a stabble cultivator; 4) Raundup + loosened with a rototiler. The soil was moderately cultivated Orthidystric Albeluvisol on morain loam.

It was revealed that soil structure and its aggregate stability of the arable layer deteriorated under the effect of mouldboard and boardless soil tillage as compared with these indicators before tillage in the second year clover field. Different soil tillage methods did not have any significant effect on the soil structure, structurality coefficient and on the amount of water stable aggregates. The least negative effect on soil structure had the reduced soil tillage using rototiller and chisel. During the growing period the best aeration and moisture conditions for winter wheat growing were in the soil loosened with boardless implements. The lowest weed mass was found in this soil. Short-term mouldboard and boardless tillage did not have any effect on the chemical properties of soil arable layer. Winter wheat grain yield in the soil tilled by boardless implements and sprayed with Raundup was not lower as compared with the yield obtained in the conventionally tilled soil.

Key words: soil physical and chemical properties; mouldboard and boardless tillage methods; agrocenoses productivity.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 77, 59-69

UDK 633.11<324>:581.1

TRITICUM AESTIVUM ŽIEMINIŲ VEISLIŲ ‘ŠIRVINTA 1’ IR ‘ZENTOS’ ANTŽEMINĖS IR POŽEMINĖS DALIŲ YPATUMAI SKIRTINGO ŽEMĖS DIRBIMO SĄLYGOMIS

Darija JODAUGIENĖ

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Akademija, Kauno rajonas

El. paštas: jdarija@nora.lzua.lt

Santrauka

Tyrimai atlikti 1996, 1998 ir 2000 m. LŽŪU bandymų stotyje. Tikslas – nustatyti, kaip kinta paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) žieminių veislių ‘Širvinta 1’ ir ‘Zentos’ agrofitocenozės antžeminės ir požeminės dalių masė bei šaknų ilgis ir tankis giliau glėjiško pasotintojo palvažemio armens sluoksniuose gilaus (23-25 cm) ir seklaus (12-14 cm) arimo bei purenimo sąlygomis.

Analizuojant kviečių požeminę dalį, išskirtos dvi šaknų frakcijos: stambios šaknys, kurių skersmuo d > 100 m m, ir smulkios, kurių skersmuo d < 100 m m. Armuo, kuriame išsidėstė šaknys, suskirstytas į tris sluoksnius: 0-5 cm, 5-15 cm ir 15-25 cm, laikantis tyrimuose žemės dirbimo gylių ribų.

Trejų metų duomenimis, priklausomai nuo žemės dirbimo būdo ir gylio, 0-5 cm armens sluoksnyje susikaupia 46,5-71,9 %, 5-15 cm armens sluoksnyje – 18,3-35,2 %, o 15-25 cm – tik 9,8-18,5 % kviečių šaknų masės nuo bendro jos kiekio visame armenyje. Supaprastintas žemės dirbimas skatino šaknų kaupimąsi 0-5 cm armens sluoksnyje ir iš esmės jį sumažino 5-15 cm ir 15-25 cm armens sluoksniuose. Gilus žemės dirbimas sudaro palankesnes sąlygas tolygesniam šaknų pasiskirstymui per visą armenį.

Reikšminiai žodžiai: Triticum aestivum, antžeminės dalies masė, požeminės dalies masė, šaknų ilgis, šaknų tankis.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 77, 59-69

UDK 633.11<324>:581.1

THE PECULIARITIES OF UNDERGROUND AND OVERGROUND PARTS OF TRITICUM AESTIVUM WINTER VARIETIES ‘ŠIRVINTA 1’ AND ‘ZENTOS’ UNDER THE CONDITIONS OF DIFFERENT SOIL TILLAGE

D. Jodaugienė

Summary

The trials were carried out in 1996, 1998 and 2000 at the Experimental Station of the Lithuanian University of Agriculture. The aim of the trials was to determine the changes in the mass of overground and underground parts of the winter wheat varieties ‘Širvinta 1’ and ‘Zentos’, root length and density in the arable layer of Endohypogleyic-Eutric Planosols under the conditions of deep (23-25 cm) and shallow (12–14 cm) ploughing and loosening.

Two fractions: large roots (d > 100 μ) and small roots (d < 100 μ) were separated. The arable layer, in which the roots were located, was divided into three layers: 0-5 cm, 5-15 cm and 15-25 cm, according to tillage depth.

Three years’ data showed that due to the tillage method and depth, 46.5-71.9 % of wheat root mass accumulated in the 0-5 cm layer, 18.3-32.2 % – in the 5-15 cm layer and only 9.8-18.5 % in the 15-25 cm layer.

Reduced tillage stimulated the accumulation of roots in the 0-5 cm layer and decreased it in the 5-15 and 15-25 cm layers. Deep tillage created more favourable conditions for even distribution of roots within the whole arable layer.

Key words: Triticum aestivum, mass of overground part, phytomass of underground part, root length, root density.

 

II skyrius. AGROCHEMIJA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 77, 70-81

UDK 633.11< 324> :631.8:631.559

KAS-32 TRĄŠŲ NORMŲ IR TRĘŠIMO PER LAPUS LAIKO ĮTAKA ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ DERLIŲ FORMUOJANTIEMS ELEMENTAMS IR GRŪDŲ KOKYBEI

Vytas MAŠAUSKAS, Audronė MAŠAUSKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: masaudrone@lzi.lt, lzeminst@lzi.lt

Santrauka

1998-2000 m. Dotnuvoje ‘Zentos’ veislės žieminiuose kviečiuose daryti skystų azoto trąšų KAS-32 naudojimo bandymai. Dirvožemis velėninis glėjiškas (giliau karbonatingas giliau glėjiškas rudžemis) lengvas priemolis, neutralus, vidutiniškai humusingas ir kalingas, turintis daugiau negu vidutiniškai judriojo fosforo, mažai ir vidutiniškai mineralinio azoto.

Vidutiniais trejų metų bandymų duomenimis, žieminius kviečius patręšus KAS-32 N60 (145 l ha-1) norma vegetacijai atsinaujinus (DK 21), grūdų derlius padidėjo beveik tiek pat, kaip ir patręšus amonio salietra. Panaudojus tokią skystų trąšų normą, atskiestą vandeniu iki 400 l ha-1, gautas didesnis grūdų derlius, palyginus su neskiesta. KAS-32 išpurškus per du kartus: N45 vegetacijai atsinaujinus (DK 21) ir N15 vamzdelėjimo pradžioje (DK 32) grūdų derlius nepadidėjo, bet gauti geresnės kokybės grūdai, palyginus su vienkartiniu N60 naudojimu vegetacijai atsinaujinus (DK 21).

Augalų vegetacijai atsinaujinus N60 tręštieji kviečiai išaugino daugiau grūdų ploto vienete, palyginus su DK 29-32 arba N45 DK 21 ir N15 DK 32 vystymosi tarpsniuose tręštaisiais.

KAS-32 tirpalas (N45), praskiestas iki 400 l ha-1 ir panaudotas mišinyje su herbicidu dialenu (2 l ha-1), apdegino žieminių kviečių lapus ir buvo mažiau veiksmingas, palyginus su efektu, kuris gautas kai trąša ir herbicidas naudoti atskirai.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai kviečiai, KAS-32, amonio salietra, derliaus struktūros elementai, grūdų derlius, grūdų kokybė.

Chapter 2. AGROCHEMISTRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 77, 70-81

UDK 633.11< 324> :631.8:631.559

THE EFFECT OF THE FOLIAR-APPLIED RATES OF UREA-AMMONIUM NITRATE SOLUTION UAN-32 AND TIMING ON THE YIELD PARAMETERS AND GRAIN QUALITY OF WINTER WHEAT

V. Mašauskas, A. Mašauskienė

Summary

Experiments to ascertain the effect of UAN-32 rates on winter wheat grain yield and quality were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva over the period 1998-2000. The soil under experiments was sod gleyic light loam (endocalcari-endohypogleyic combisols), close to neutral, with a medium content of humus, above medium content of phosphorus, medium content of potassium, and medium and high content of mineral nitrogen.

Averaged experimental data show that UAN-32 fertiliser applied at a rate of 145 l ha-1 (N60) at the beginning of winter wheat var. ‘Zentos’ growing season (DK 21) increased the grain yield almost as much as ammonium nitrate. Diluted to 400 l ha-1 UAN-32 solution (N60), as compared with undiluted, showed a trend of higher efficacy to winter wheat. Application of diluted UAN-32 resulted in the highest grain yield 7.30 t ha-1 and the highest profit 405 Lt ha-1. Application of UAN-32 solution, 60 kg ha-1 of N, in two times – N45 at the beginning of growing season and N15 at booting stage (DK 32), compared with its single application at the beginning of growing season, did not increase winter wheat yield, however, it improved grain quality.

UAN-32 fertiliser (N45) diluted to 400 l ha-1 and used in combination with the herbicide Dialen 2 l ha-1 scorched the leaves and was of lower efficacy.

Key words: winter wheat, UAN-32, ammonium nitrate, elements of yield, grain yield, grain quality.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 77, 82-101

UDK 631.416:631.432.33:631.442.1:631.862.1

CHEMINIŲ ELEMENTŲ MIGRACIJOS POKYČIAI ORGANINĖMIS TRĄŠOMIS TRĘŠTAME PRIESMĖLIO DIRVOŽEMYJE

Liudmila TRIPOLSKAJA

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė 4002, Vilnius

El. paštas: vokefil@takas.lt

Santrauka

Straipsnyje apibendrinti 1987-1998 m. darytų LŽI Vokės filiale ilgalaikių lizimetrinių tyrimų rezultatai. Buvo tirtas šiaudų ir bekraikio galvijų mėšlo arba šiaudų kraiko ir mineralinių trąšų poveikis cheminių elementų migracijai lengvos granuliometrinės sudėties sekliai nepasotintajame rudžemyje – RDn1 (Epidystric Cambisol, CMd-p).

Dirvožemyje, vykstant maisto medžiagų akumuliacijai dėl sistemingo tręšimo, keičiasi kai kurių cheminių elementų migracijos intensyvumas. Labiausiai padidėja nitratų išplovimas – vidutiniškai N-NO3 31,6-41,1 kg ha-1 (netręštame dirvožemyje N-NO3 40,6 kg ha-1), o jų koncentracija padidėja nuo 71,4 mg l-1 netręštame dirvožemyje iki 141,7-147,2 mg l-1 tręštame kasmet mėšlu arba mėšlu ir mineralinėmis trąšomis.

Tręšiant mėšlu, daugiau išsiplauna kalcio, magnio ir chloro – atitinkamai Ca2+ 42,0-48,7 kg ha-1, Mg2+ 4,8-7,8 kg ha-1, Cl- 15,7-38,3 kg ha-1. Kalio migracija priklauso nuo kalio balanso dirvožemyje, esant neigiamam, kalio išplovimas dėl tręšimo mėšlu nepadidėja. Sulfatų koncentracija tręšto dirvožemio filtrate padidėjo vidutiniškai SO42- 6,6-13,8 mg l-1, bet išplovimas nepadidėjo. Fosforo išplovimas tręštame mėšlu ar mėšlu ir mineralinėmis trąšomis dirvožemyje iš esmės nepasikeitė.

Reikšminiai žodžiai: cheminių elementų migracija, dirvožemis, trąšos, mėšlas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 77, 82-101

UDK 631.416:631.432.33:631.442.1:631.862.1

VARIATION IN THE MIGRATION OF CHEMICAL ELEMENTS IN THE MANURE-TREATED SANDY LOAM SOIL

L. Tripolskaja

Summary

Studies of the effects of straw manure and semisolid manure, as well as mineral fertilizers on the migration of chemical elements in Epidystric Cambisol (CMd-p) were carried out at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture in 1987-1998. Straw manure and semiliquid manure were applied annually at a rate of N300. Straw manure (N600) was applied in alternation with mineral NPK fertilizers. It was established that the infiltration of precipitation into Epidystric Cambisol (CMp-p) made up on average 28.7-35.9 % per year under the climatic conditions of Eastern Lithuania. The infiltration in the unfertilized soil was 2.0-7.2 % higher compared with that in the fertilized soil.

Manure application resulted in a marked increase in nitrate leaching. Nitrate concentration increased by on average NO-3 72.6-77.6 mg l-1, and their leaching increased by N-NO-3 31.7-41.2 kg ha-1 in the manured soil, compared with the non-manured soil. The losses of nitrogen from semiliquid manure were slightly higher, than those from straw manure. A substantial increase in nitrate concentration was observed at manure application for winter crops. The fertilizers did not have any influence on the migration of nitrogen in the ammonium from. Under the influence of manure potassium, magnesium and chlorine concentrations increased by K+ 1.2-2.2 mg l-1, Mg++ 2.7-4.4 mg l-1, and Cl- 9.6-22.6 mg l-1 accordingly. The concentrations of calcium and sulphates increased under the influence of superphoshate. Manure and mineral fertilizers had no influence on the migration of phosphates. Application of manure, or manure in combination with mineral fertilizers during a 12 year period reduced soil acidity by 0.6-0.7 pH, increased the content of absorbed bases by 15-22 meq kg-1 and the amount of available phosphorus by P2O5 76-188 mg kg-1.

Key words: soil, fertilizers, manure, leaching of chemical elements.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 77, 102-111

UDK 631.862+631.87]:631.46

AUGALŲ LIEKANŲ IR MĖŠLO SKAIDYMO INTENSYVUMAS BEI HUMIFIKACIJA PRIESMĖLIO DIRVOŽEMYJE

Valerija JANUŠIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

El. paštas: voke@takas.lt

Santrauka

Straipsnyje pateikiami modelinių lauko bandymų ir laboratorinių tyrimų (1987-.1989, 1996-1998 m.) duomenys apie įvairių augalų (rugių, miežių, avižų, lubinų, pupų, kukurūzų, dobilų, bulvių) liekanų, rugių šiaudų, kraikinio ir bekraikio mėšlo skaidymo intensyvumą ir humifikaciją priesmėlio ant žvyro paprastajame išplautžemyje.

Intensyviau dirvožemyje buvo skaidomos augalų liekanos (lubinų, pupų, dobilų, bulvių), kurių sudėtyje siauresnis anglies ir azoto santykis (C : N = 16 – 24). Lėčiau skaidomos kukurūzų ir javų liekanos (C : N = 55). Per metus susiskaidė pagrindinė augalų liekanų (68-79 %) ir mėšlo (81-98 %) dalis. Rugių šiaudų įterptos masės per metus susiskaidė 49 %.

Didžiausia humuso išeiga gauta iš lubinų ir pupų liekanų (26-27 %), šiek tiek mažesnė – iš dobilų (23 %). Kitų augalų liekanų humifikacijos koeficientai nustatyti tokie: javų – 18-20 %, kukurūzų – 16 %, rugių šiaudų – 12 %, bulvių – 8 %. Bekraikio ir kraikinio mėšlo humifikacijos koeficientai siekė 29,5-30 %.

Humuso kiekio padidėjimas dirvožemyje atitiko įterptų augalų liekanų ir mėšlo humifikacijos koeficientų dydį. Dirvožemyje be organinių priedų per 20 mėnesių mineralizavosi 1,5-2,5 % humuso atsargų.

Reikšminiai žodžiai: augalų liekanos, mėšlas, skaidymo intensyvumas, humifikacijos koeficientai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 77, 102-111

UDK631.862+631.87]:631.46

INTENSITY OF DECOMPOSITION AND HUMIFICATION OF CROP RESIDUES AND MANURE IN SANDY LOAM SOIL

V. Janušienė

Summary

At the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture model experiments were conducted to study the intensity of decomposition and humification of crop residues (rye, barley, oats, lupine, bean, maize, clover, potato), rye straw, cattle and semisolid manures in a sandy loam haplic luvisol. This article reports the data of investigations carried out over the periods 1987-1989, 1996-1998.

Most intensively were decomposed the residues of crops (lupine, bean, clover, potato) with a narrower ratio of carbon and nitrogen in their composition (C : N = 16-24). More slowly were decomposed the residues of maize and cereals (C : N = 30-45) and straw of rye (C : N = 55), also. The main part of crop residues (68-79 %) and manure (81-98 %) was decomposed within one year. Straw of rye was decomposed 49 %.

The coefficients of crop residues humification were as follows: lupine, bean – 26-27 %, clover – 23, cereals – 18-20, maize – 16, rye straw – 12, potatoes – 8 %. For manures these coefficients were 29.5-30 %. The increase of humus content in the soil was corresponded to the value of the coefficient of humification of crop residues and manure. During a 20 month period 1.5-2.5 % of the total humus content was mineralised in the soil without addition of organic matter.

Key words: crop residues, manure, intensity of decomposition, coefficients of humification.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 77, 112-129

UDK 631.416:631.821

MIEŽIŲ TRĘŠIMAS LOKALIAI IR PAKRIKAI RŪGŠČIAME IR KALKINTAME DIRVOŽEMYJE

Regina REPŠIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: filialas@gargzdai.omnitel.net

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami 1997-1999 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale atlikti lauko ir laboratorinių tyrimų duomenys. Dirvožemis – vidutiniškai pajaurėjęs velėninis (J2v) – nepasotintas balkšvažemis (Jin) moreninis priemolis. Auginti miežiai ‘Ūla’ rūgščiame bei kalkintame viena ir dviem dulkių klintmilčių normomis dirvožemyje, tręšiant pakrikai ir lokaliai. Taikytas programuotas tręšimas mineralinėmis trąšomis siekiamam derliaus dydžiui gauti, atsižvelgiant į dirvožemio agrochemines savybes. Pakalkinus rūgštų dirvožemį 1 ir 2 klintmilčių normomis, švelnėjo jo reakcija: pHKCl padidėjo nuo 4,2-4,3 iki 5,8-6,2, hidrolizinis rūgštumas nuo 50-55 sumažėjo iki 18-22 mekv. kg-1. Mainų rūgštumas nuo 9,5-11,8 sumažėjo iki 0,3-1,4 mekv. kg-1. Dirvožemio bazingumas ir sorbcijos imlumas padidėjo atitinkamai nuo 43-47 iki 86-147 ir nuo 93-102 iki 111-167 mekv. kg-1. Judriojo aliuminio sumažėjo nuo 81-101 mg kg-1 iki nekenksmingo miežiams kiekio (1-8 mg kg-1). Tarp klintmilčių normų ir dirvožemio reakcijos rodiklių nustatytas glaudus koreliacinis ryšys (r = 0,92-0,99).

Pakalkinus rūgščios reakcijos dirvožemį viena ir dviem klintmilčių normomis, miežių grūdų derlius padidėjo 2,1-2,4, apykaitos energija – 1,8-1,9 karto (iki 1,24-1,09 t ha-1 ir 23,9-22,2 GJ ha-1 atitinkamai). Kalkinimo efektyvumas derliui, kalkinant 1 ir 2 klintmilčių normomis, nesiskyrė. Lokalinis trąšų įterpimas miežių grūdų derliui efektyviausias buvo nekalkintame dirvožemyje, derlių padidinęs 96 ir 165 %, t.y. iki 1,02 ir 1,38 t ha-1. Kalkintame 1 norma dirvožemyje lokalinis trąšų įterpimas buvo efektyvesnis tik tręšiant didesniąja norma. Derliaus priedas nuo trąšų lokalizavimo siekė tik 0,39 t ha-1. Kalkintame 2 normomis dirvožemyje lokalinis ir pakrikas tręšimas buvo lygiaverčiai. Apykaitos energijos kiekis, atsižvelgiant į tręšimo normas ir būdus, keitėsi analogiškai miežių grūdų derliui.

Didėjant į dirvožemį įterpiamų klintmilčių bei trąšų normai, didėja ir energetinių sąnaudų suma. Visais atvejais energijos sąnaudos, reikalingos miežiams išauginti, gautos mažesnės už sukauptą energijos sumą derliuje.

Reikšminiai žodžiai: dirvožemio reakcija, kalkinimas, lokalinis ir pakrikas tręšimas, miežiai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 77, 112-129

UDK 631.416:631. 821

FEASIBILITY OF BARLEY GROWING ON ACID AND LIMED SOIL UNDER PLACEMENT AND BROADCAST FERTILIZATION

R. Repšienė

Summary

This paper presents the summarized results of field and laboratory trials carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture during the period of 1997-1999. The soil was gleyic sod-podzolic light loam. Barley cv. ‘Ūla’ was cultivated acid and limed soil with one and two rates of pulverized limestone according to hydrolytic soil acidity. Fertilization was placement and broadcast. To achieve the planned yield the programmed fertilization with mineral fertilizers according to soil agrochemical properties was applied.

Experimental findings showed that liming with one and two rates of pulverized limestone reduced soil reaction from pHKCl 4.2-4.3 to pHKCl 5.8-6.2, as well as decrased the soil hydrolytic acidity from 50-55 to 18-22 mequiv. kg-1, and the soil exchange acidity from 9.5-11.8 to 0.3-1.4 mequiv. kg-1 while liming increased the base saturation from 43-47 to 86-147 and soil sorbtion capacity from 93-102 to 111-167 mequiv. kg-1. The content of mobile aluminium decreased to 81-101 mg kg-1 non-toxic amount (1-8 mg kg-1) for barley growing. Correlation-regression analysis showed a strong link (r = 0.92**-0.99**) between limestone rate and soil acidity parameters.

When acid soil has been limed with one and two rates the barley grain yield increased by 2.1-2.4 times, metabolisable energy 1.8-1.9 times and totalled 1.24-1.09 t ha-1 and 23.9-22.2 GJ ha-1 respectively. From the viewpoint of grain yield the liming efficiency at one and two rates did not differ. The most efficient for barley grain yield was the placement fertilization on acid soil. The grain yield increased 96 and 165 %, 1.02 and 1.38 t ha-1. Placement fertilization in the limed soil with 1 rate was more effective than broadcast when higher rate of fertilizers had been used. Placement fertilization gave only 0.39 t ha-1 increase yield. Placement and broadcast fertilization in the soil limed was 2 rates was equally efficient. The amount of metabolisable energy changed in the same way as barley grain yield.

Total energy input increased with increased rates of lime and fertilizers. In all the cases the energy input used for barley growing was lower in comparision with the total energy accumulated in the yield.

Key words: reaction, liming, broadcast and placement fertilization, barley.

 

III skyrius. ŽOLININKYSTĖ

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 77, 130-146

UDK 633.321:631.526.32:631.559

ĮVAIRIŲ VEISLIŲ RAUDONŲJŲ DOBILŲ DERLINGUMAS

Regina SKUODIENĖ, Regina GIPIŠKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: filialas@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Straipsnyje pateikiami 1997-2000 m. LŽI Vėžaičių filiale darytų tyrimų duomenys apie įvairių veislių skirtingo ploidiškumo ir ankstyvumo dobilų fitocenozių derlingumą ir pašarinę vertę Vakarų Lietuvos sąlygomis.

Per trejus naudojimo metus didžiausią (6,39-7,08 t ha-1, arba 61-68 GJ ha-1) vidutinį sausųjų medžiagų derlių davė vėlyvųjų raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L.) mišiniai su pašariniais motiejukais. Iš jų derlingiausias buvo tetraploidinių dobilų ‘Kiršinai’ mišinys. Baltųjų dobilų (Trifolium repens L.) ‘Atoliai’ mišinys derėjo blogiausiai (5,11 t ha-1). Gerinant žolių mišinių mitybą azoto trąšomis (N60), antrais ir trečiais naudojimo metais sausųjų medžiagų gauta 0,70-0,98 t ha-1 daugiau. Vėlyvųjų raudonųjų dobilų ir motiejukų mišinių biologinis derlius buvo lygus ankstyvųjų raudonųjų dobilų ir motiejukų mišinių derliui, tręšiant N60. Didžiausią (r = 0,9) įtaką mišinių derliui turėjo tetraploidiniai vėlyvieji raudonieji dobilai ‘Kiršinai’.

Netręštų azoto trąšomis mišinių derliuje įvairių veislių dobilų buvo 41,8-65,2 %. Tetraploidiniai raudonieji dobilai ‘Vyliai’, ‘Kiršinai’ ir diploidiniai raudonieji dobilai ‘Arimaičiai’ mišinių derliuje sudarė didžiausią dalį, arba 14-22 % daugiau nei diploidiniai dobilai ‘Liepsna’. Nuo azoto trąšų dobilų sumažėjo 15-44 %.

Daugiausiai (617 ir 694 kg ha-1) virškinamųjų proteinų gauta iš netręšto azoto trąšomis tetraploidinių dobilų ‘Kiršinai’ ir motiejukų mišinio, o patręšus – iš diploidinių dobilų ‘Arimaičiai’ ir motiejukų mišinio.

Reikšminiai žodžiai: dobilai, veislės, botaninė sudėtis, derlius, pašarinė vertė.

Chapter 3. GRASSLAND HUSBANDRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 77, 130-146

UDK 633.321:631.526.32:631.559

PRODUCTIVITY OF DIFFERENT VARIETIES OF RED CLOVER

R. Skuodienė, R. Gipiškienė

Summary

Experiments were carried out during 1997-2000 at the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture on a Albi-Endohypogleyic Luvisols (IDg 4-e) soil, with the following agrochemical characteristics: pHKCl – 5.0-5.2, available P2O5 and K2O – 114-117 and 223-239 mg kg-1 respectively.

The share of different clover varieties in the dry matter yield accounted for 41.8 on average 65.2 %. Tetraploid red clover ‘Vyliai’, ‘Kiršinai’ and diploid red clover ‘Arimaičiai’ in the dry matter yield accounted for the greatest share, which was 14-22 % higher than the traditional diploid red clover ‘Liepsna’. Application of nitrogen fertilisation reduced the content of clover by 15-44 %.

During three years of swards’ use late red clover gave the highest yield 6.39-7.08 t ha-1 of dry matter, 61.2-68.4 GJ ha-1 of metabolizable energy and 612-617 kg ha-1 of digestible protein. The mixture with late red clover ‘Kiršinai’ was the most productive. Nitrogen fertilisation increased dry matter yield of legume/grass swards with different clover varieties by 0.70-0.98 t ha-1.

Key words: clover, varieties, botanical composition, yield, nutritive value.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 77, 147-161

UDK 633.321:631.584:631.531.048(066)

DVEJOPO PLOIDIŠKUMO ANKSTYVŲJŲ RAUDONŲJŲ DOBILŲ IR PAŠARINIŲ MOTIEJUKŲ SĖKLOS NORMOS DVINARIUOSE MIŠINIUOSE

Vytautas ŽEMAITIS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: jonasgut @ lzi.lt

Regina GIPIŠKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: filialas. gargzdai @ omnitel. net

Santrauka

1993-1999 metais 4 bandymuose Lietuvos žemdirbystės institute, Dotnuvoje sekliai karbonatingame sekliai glėjiškame rudžemyje (RDg8-k1) ir 3 jo Vėžaičių filiale (tipingame nepasotintajame balkšvažemyje (Jin2)), diploidinių ankstyvųjų raudonųjų dobilų ‘Liepsna’ ir tetraploidinių ‘Vyliai’ sėta 10, 7,5, 5, 2,5 kg ha-1 su 4 ir 2 kg ha-1 pašarinių motiejukų 100 % ūkinės vertės sėklos. Dotnuvoje, palyginus su Vėžaičiais, dobilai buvo derlingesni, bet įvairių rodiklių skirtumų tarp jų mišinių pobūdis abiejose vietose buvo panašus. Mažėjant dobilų sėklos normoms 25 %, mišinių rodiklių skirtumai didėjo neproporcingai – didžiausi buvo tarp 5 ir 2,5 kg ha-1 normų. Iš pirmamečių dobilų ‘Vyliai’ mišinių sausųjų medžiagų gauta atitinkamai vietovėms 0,62 ir 0,35 t ha-1, arba 7 ir 4 %, iš antramečių – 1,0 ir 0,85 t ha-1, arba po 15 % daugiau, negu iš mišinių su dobilais ‘Liepsna’.

Tyrimų tikslas – nustatyti, ar galima ir kiek galima sumažinti rekomenduojamą diploidinių bei nustatyti tetraploidinių dobilų ir motiejukų sėklos normą mišinyje dviejų vyraujančių grupių dirvožemiuose.

Reikšminiai žodžiai: raudonieji dobilai, pašariniai motiejukai, veislė, mišiniai, sėklos norma, derlingumas, botaninė sudėtis.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 77, 147-161

UDK 633.321:631.584:631.531.048(066)

SEED RATES OF RED CLOVER (TRIFOLIUM PRATENSE L.) OF BINATERAL PLOIDY AND COMMON TIMOTHY (PHLEUM PRATENSE L.) IN THEIR BINARY MIXTURES

V. Žemaitis, R. Gipiškienė

Summary

Seven trials were carried out over the period 1993-1999: 4 at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva on productive epicalcari – epihypogleiyc cambisoils (CMg-p-w-cap), and 3 in the Vėžaičiai Branch on less productive orthidystric albeluvisols (ABd-o). Diploid early T. pratense L. ‘Liepsna’ and tetraploid cv. ‘Vyliai’ were sown at seed rates of 10, 7.5, 5 and 2.5 kg/ha of 100 % viable seed in binary mixtures with 4 and 2 kg of Ph. pratense L.

In productive soils, as compared with less productive ones, T. pratense L. was in general higher yielding, but major differences of parameters between mixtures were similar in both sites. When the seed rate of T. pratense L. was reduced by 25 %, DM yield and other indicators of the mixtures incrised, but not in proportion. They were the greatest between seed the rates 5.0 and 2.5 kg ha-1.

Mixtures of T. pratense L.‘Vyliai’, as compared with ‘Liepsna’, were in general higher yielding in Vėžaičiai and Dotnuva in the first year of use by 0.62 and 0.35 t ha-1, or 7 and 4 %, in the second year of use by 1.0 and 0.85 t ha-1 DM, or 15 %.

Key words: red clover, common timothy, cultivars, seed rate, mixtures, yield, botanical composition.

 

IV skyrius. AUGALŲ SELEKCIJA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 77, 162-169

UDK 633.14:631.527

ŽIEMINIŲ RUGIŲ LINIJA LŽI 347

Vida PLYČEVAITIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: selekcentras@lzi.lt

Santrauka

Žieminiai rugiai (Secale cereale L.) Lietuvoje yra vieni iš svarbiausių duoninių augalų. Pastoviai gausus rugių derlius priklauso nuo veislės. Kuriant naujas veisles taikomi įvairūs selekciniai metodai: atranka, tarpveisliniai, tarprūšiniai ir tarpgentiniai kryžminimai, cheminės mutagenezės.

1992-2000 m. Lietuvos žemdirbystės institute tarpveislinės hibridizacijos ir atrankos būdu sukurta derlinga, pakankamai gerai žiemojanti, atspari išgulimui, vidutiniškai atspari lapų ligoms, trumpašiaudė diploidinė žieminių rugių linija LŽI 347.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai rugiai, veislės žiemojimas, produktyvumas, atsparumas ligoms, grūdų kokybė.

Chapter 4. PLANT BREEDING

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 77, 162-169

UDK 633.14:631.527

THE WINTER RYE LINE LŽI 347

V. Plyčevaitienė

Summary

Winter rye is one of the more important bread crops in Lithuania, wich is used for human consumption, feed and technical purposes. Rye growing is concentrated in the west and east of the country. The area annually sown with winter rye is about 150 thousand hectares. Only winter wheat and barley are grown on a larger area.

The objective of breeding is to develop high-yielding, cold-tolerant, high-grain quality, disease and lodging resistant varieties.

The new line was developed by the method of intervarietal hybridization by crossing ‘Borba’ x ‘Duoniai’. The cross was made in 1992. Over the period 1996-2000 it performed well in the competitive variety trials at the Lithuanian Institute of Agriculture, and in 1999 was passed on to the State Variety Testing. Investigations done over the period 1996-2000 revealed that the breeding line LŽI 347 was higher yielding than the check variety ‘Duoniai’. The grain yield was on average 5.24 t ha-1, by 0.05 t ha-1 higher than that of ‘Duoniai’. The average plant height is 113.8 cm, 1000 grain weight – 37,6 g, protein content – 11.5 %.

The line is high-yielding, resistant to lodging, with a good over winter survival.

The breeders of the line: V. Plyčevaitienė 65 %, V. Ruzgas 25 %, J. Sprainaitienė 10 %.

Key words: winter rye, varieties, yield, grain quality, diseases.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 77, 170-180

UDK 681.3.06:519.233.4

BIOLOGINIŲ BANDYMŲ DUOMENŲ TRANSFORMAVIMAS TAIKANT KOMPIUTERINĘ PROGRAMĄ „ANOVA”

Pavelas TARAKANOVAS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: pavelas@lzi.lt

Santrauka

Straipsnyje aptariami pagrindiniai biologinių bandymų duomenų transformavimo metodai ir jų naudojimo būdai atsižvelgiant į pradinių duomenų tipą. Transformavimas (pakeitimas) yra vienas veiksmingiausių metodikos būdų, mažinantis bandymo duomenų svyravimus ir didinantis bandymų tikslumą. Naujoji programa ANOVA (vers. 3,42) leidžia taikyti 8 bandymo duomenų transformavimo metodus. Geriausias transformavimo metodas parinktas remiantis dispersinės analizės modeliu pagal Fišerio, Bartletto ir Tukey statistinius kriterijus. Pateikti praktiniai pavyzdžiai ir rekomendacijos, kaip taikyti įvairius transformavimo metodus bandymų duomenims.

Reikšminiai žodžiai: kompiuterinė programa, dispersinė analizė, duomenų transformavimas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 77, 170-180

UDK 681.3.06:519.233.4

DATA TRANSFORMATION OF BIOLOGICAL EXPERIMENTS USING A COMPUTER PROGRAM „ANOVA”

P. Tarakanovas

Summary

This paper presents the basic methods of data transformation of biological experiments and their application character depending on the type of input data. The transformation is one of the most effective methodical means reducing the fluctuation of experimental data and increasing experimental precision. The new version of the program ANOVA (ver. 3.42) allows to use 8 methods of transformation of the experimental data. The choice of the best method of transformation is based on the model of dispersion analysis according to statistical criteria of Fisher, Bartlett and Tukey. The practical examples and recommendations for use of different methods of transformation of the experimental data are presented as well.

Key words: computer programme, dispersion analysis, data transformation.



·Rašykite mums: lzi@lzi.lt