·Rašykite mums: lzi@lzi.lt

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 4-12

UDK 631.527(474.5)

MAJOR TASKS, METHODS AND RESULTS OF NATIONAL PLANT BREEDING

Vytautas Ruzgas

Lithuanian Institute of Agriculture

Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district

E-mail: ruzgas@lzi.lt

Abstract

Plant breeding in Lithuania dates back to 1922 when the Dotnuva Plant Breeding Station was established. The first supervisor of this station was prof. D. Rudzinskas whose activities in plant breeding began in 1902. The genetic basis for plant breeding was the local varieties and landraces, as well as the material developed by prof. Rudzinskas at the Moscow Plant Breeding Station. The following varieties have been developed on the basis of the local varieties: spring barley ‘Džiugiai’, rye ‘Dotnuvos VII’, oats ‘Gyrūnės’, field pea ‘Rainiai’, common vech ‘Giedriai’, red clover ‘Liepsna’ and ‘Kamaniai’, faba beans ‘Aušra’. Prof. D.Rudzinskas is the breeder of 39 varieties developed in Dotnuva. The chief method during the initial period of the Lithuanian plant breeding was analytic, later so called, “synthetic” breeding which was included in crossing programmes. Over the period 1922-2002 the breeders used several selection schemes and field designs. In the first schemes direct yield test was conducted in late generations only. Progress in the field mechanization enabled to start yield tests at F4 generation. Up-to-date breeding schemes are based on new requirements for varietal purity and uniformity. The selection of new lines was started at F6 generation instead of formerly used selection at F2-3 generations. The doubled haploid technique is included in the new schemes. Over the period 1922-2002 254 varieties have been developed at the Lithuanian Institute of Agriculture. The share part of local varieties in the National Variety List is between 15.3-100 %, while the share part of home bred varieties in the seed production fields varies from 18.6 to 100 %.

Key words: plant breeding, methods, agriculture, varieties.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 4-12

631.527(474.5)

NACIONALINĖS AUGALŲ SELEKCIJOS PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI, METODAI IR REZULTATAI

V. Ruzgas

Santrauka

Augalų selekcija Dotnuvos selekcijos stotyje buvo pradėta 1922 metais. Stoties įkūrėjas ir pirmasis jos vadovas buvo prof. D.Rudzinskas, savo selekcinć veiklŕ pradėjćs 1902 m. Maskvos selekcijos stotyje. Genetinė bazė naujų veislių kūrimui buvo surinktos vietinės augalų veislės bei selekcinė medţiaga, kuriŕ prof. D.Rudzinskas sukūrė ankstesnėje savo darbovietėje – Maskvos selekcijos stotyje. Panaudojus vietines veisles buvo sukurti vasariniai mieţiai ‘Dţiugiai’, ţieminiai rugiai ‘Dotnuvos VII’, aviţos ‘Gyrūnės’, pašariniai ţirniai ‘Rainiai’, sėjamieji vikiai ‘Giedriai’, raudonieji dobilai ‘Liepsna’ ir ‘Kamaniai’. Prof. D.Rudzinskas Dotnuvoje sukūrė 39 augalų veisles. Pirmaisiais stoties veiklos metais pagrindinis metodas buvo analitinė selekcija, kai veislės buvo atrenkamos iš populiacijų ar pirminių veislių. Vėliau buvo plačiau taikoma tada vadinta sintetinė selekcija, kai pradinė selekcinė medţiaga buvo gaunama kryţminant jau esamas veisles.

1922-2002 metų laikotarpiu buvo naudojamos kelios selekcijos schemos. Pradžioje derlius tiesiogiai buvo nustatomas vėlyvose kartose. Tobulėjant lauko bandymų technikai, derlius buvo nustatomas jau F4 kartoje. Dabar pasikeitė veislių išlyginimo ir grynumo reikalavimai. Dėl to linijų selekcija pradėta vykdyti ne F2-3, kaip buvo anksčiau, bet F6 kartoje. Šiuo tikslu į selekcijos schemas įtraukiami ir dvigubintų haploidų metodai. 1922-2002 m. laikotarpiu Dotnuvos selekcijos stotyje ir Lietuvos žemdirbystės institute buvo sukurtos 254 augalų veislės.

Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąraše Lietuvos žemdirbystės instituto sukurtos veislės sudaro nuo 15,3 iki 100 %. Tarp sėklinių pasėlių šio instituto veislės užima 18,6-100 %.

Reikšminiai žodžiai: selekcija, metodai, žemės ūkis, augalai.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 13-18

UDK 631.531.01:631.563]:631.523

PLANT GENETIC RESOURCES (PGR) SEED COLLECTIONS AND THEIR CONSERVATION PROSPECTS IN THE LITHUANIAN GENEBANK

Alma BŪDVYTYTĖ

Lithuanian Institute of Agriculture

Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district

E-mail: almabud@lzi.lt

Abstract

The main objective of this work was to determine how seed of different plant species tolerate long – term storage conditions in the newly established National Genebank. The study was conducted with 33 species representing 876 accessions. Germination of each sample was checked before and after storage in freezers for two years. In general, all species tolerated such storage conditions very well, except Carum carvi L. However, due to unknown reasons, some individual genotypes of barley, oats and some other species demonstrated a significant decline in viability, although their initial germination and seed quality were very high.

Key words: long-term storage, seed germination, plant genetic resources.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 13-18

UDK 631.531.01:631.563]:631.523

AUGALŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ SĖKLŲ KOLEKCIJOS IR JŲ IŠSAUGOJIMO PERSPEKTYVOS LIETUVOS AUGALŲ GENŲ BANKE

A. Būdvytytė

Santrauka

Darbo tikslas – įvertinti, kaip skirtingų augalų rūšių sėklos toleruoja ilgalaikes saugojimo sąlygas naujai įsteigtame Nacionaliniame augalų genų banke. Tyrimai buvo atliekami su 33 rūšims priklausančiais 876 sėklų pavyzdžiais. Kiekvieno pavyzdžio daigumas buvo tikrinamas prieš ir po dvejų metų saugojimo šaldymo kamerose -18°C temperatūroje. Bendra visų tirtų rūšių tolerancija tokioms laikymo sąlygoms buvo labai gera. Tik Carum carvi L. sėklų pavyzdžių neigiami daigumo pokyčiai rūšies lygmenyje buvo reikšmingi. Vidurūšiniame lygmenyje dėl nežinomų priežasčių per dvejus metus kai kurių miežių, avižų ir kitų rūšių pavienių genotipų didelė dalis sėklų žuvo, nors jų pradinis daigumas bei kokybė atitiko visiems genų bankui keliamus reikalavimus.

Reikšminiai žodžiai: ilgalaikės saugojimo sąlygos, sėklų daigumas, augalų genetiniai ištekliai.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 19-26

UDK 633.14<324>:631.527

BREEDING OF TETRAPLOID WINTER RYE

Vida Plyčevaitienė, Vytautas Ruzgas, Raimonda DAPKIENE

Lithuanian Institute of Agriculture

Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district

E-mail: ruzgas@lzi.lt

Abstract

One of the most effective rye breeding methods is tetraiploid rye breeding. The conversion of the diploid rye to the tetraploid forms allowed to increase grain yield, quality and the effect of heterosis. In 1996-1999 at the Lithuanian Institute of Agriculture experiments were carried out to convert the diploid rye to the tetraploid form. The local variety ‘Duoniai’ was included in the experiments and applied with colchicine using different methods. It was revealed that the most effective method of colchicine treatment is to treat coleoptile of diploid rye with 0.05 % colchicin-solution, with the addition of 1.5 % of dimethylsulphoxide (DMSO) and detergent (TWEEN), for 6 hours period. The seedlings were assessed after colchicine treatment. The number of chromosomes and morphological characteristics: the size of stoma, pollen and grain as well as regularity of meiosis were studied. After these investigations 20 tetraploid forms were selected for testing in the field. In 2000-2001 the newly developed forms were tested in the breeding nurseries and compared with the check diploid variety ‘Duoniai’, tetraploid variety ‘Rūkai’ and breeding number 341. The best families were merged in the breeding number ‘Duoniai tetra’ for further investigations in accordance with the rye breeding scheme.

Key words: winter rye, varieties, polyploids.

ISSN 1392-3196

Ţemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 19-26

UDK 633.14<324>:631.527

ŽIEMINIŲ RUGIŲ TETRAPLOIDINIŲ FORMŲ KŪRIMAS

V. Plyčevaitienė, V. Ruzgas, R. Dapkienė

Santrauka

Vienas iš efektyviausių rugių selekcijos metodų yra eksperimentinė poliploidija. Pervedus augalus į tetraploidinį lygį, padidėja augalo produktyvumas, įtvirtinamas heterozės efektas, pagerinami kokybiniai poţymiai. Šiuo metu efektyviausias poliploidogenas yra kolchicinas (C22H25O6). Lietuvos ţemdirbystės institute 1996-1999 m. atlikti diploidinių rugių pervedimo į tetraploidines formas tyrimai. Tyrimų objektas – diploidinių rugių veislė ‘Duoniai’. Poliploidizavimui naudota keletas metodų.

Nustatyta, kad efektyviausias kolchicinavimo būdas naudoti 0,05 % kolchicino tirpalŕ su 1,5 % dimetilsulfoksido bei detergento TWEEN priedu ir 2-3 cm ilgio koleoptiles mirkyti 6 valandas. Po kolchicinavimo buvo atrinkti daigeliai, turintys tetraploidiškumo poţymių.Vėlesnėse kartose tetraploidiniai augalai buvo atrenkami pagal morfologinius poţymius – ţiotelių bei ţiedadulkių dydį, žiedadulkių kiekį, grūdų dydį, mejozės taisyklingumŕ. Galutinai augalai buvo įvertinti pagal chromosomų skaičių. Atrinkta 20 geriausių numerių, kurie toliau buvo tiriami lauko sŕlygomis. 2000-2001 m. sukurti tetraploidiniai selekciniai numeriai buvo lyginami su pirmine diploidine veisle ‘Duoniai’ bei seniau sukurta tetraploidine veisle ‘Rūkai’ ir numeriu LŢI 341. Iš geriausių šeimų augalų buvo sukurtas tetraploidinis selekcinis numeris ‘Duoniai tetra’.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai rugiai, veislės, poliploidai.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 27-34

UDK 633.11<324>:581.19:543.54

COMPOSITION OF HIGH-MOLECULAR WEIGHT GLUTENIN SUBUNITS IN LITHUANIAN WINTER WHEAT

Vanda PAPLAUSKIENĖ, Vytautas RUZGAS

Lithuanian Institute of Agriculture

Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district

E-mail: ruzgas@lzi.lt

Abstract

To understand the genetic and biochemical basis of the bread making quality of Lithuanian winter wheat varieties and advanced breeding lines an experiment was carried out with a set of 266 varieties and lines. A large genetic and biochemical diversity of gluten proteins was found. Several glutenin loci Glu-A1, Glu- B1 and Glu-D1 encoding the HMW glutenin subunits exhibited the highest allelic diversity. It was revealed that Lithuanian winter wheat varieties have 13 allelic HMW glutenin subunits. The Glu-A1 has 3, Glu-1B 8, Glu-D1 2 subunits. Analysis shows that winter wheat varieties consist of 15 and advanced lines of 28 HMV glutenin compositions. The most frequent compositions of varieties are 1 7+9 5+10, advanced lines 0 7+9 5+10, 29.3 and 23.9 % respectively. The quality score of storage protein varied from 4 to 10 points. 38.4 % of the investigated varieties and 22.5 % of the advanced breeding lines were characterised by excellent bread making quality. HMW glutenin subunits composition exhibited that a significant part (35.7 %) of Lithuanian varieties consist of different lines and genetically are not homogeneous. From 2 to 6 biotypes were detected among these varieties. The varieties ‘Aidas’ and ‘Pergalė’ are different in all loci, ‘Mūras’ and ‘Širvinta’ in gene locus Glu-B1 and Glu-D1, ‘Akuotuotieji’ Glu-D1. The varieties developed over the recent period have only one HMW glutenin composition.

Key words: winter wheat, variety, electrophoretic analysis, grain quality.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai 2002, 2, 78, 27-34

UDK 633.11<324>:581.19:543.54

LIETUVIŠKŲ ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ DIDELĖS MOLEKULINĖS MASĖS GLIUTENINAI

V. Paplauskienė, V. Ruzgas

Santrauka

1996-2000 m. tyrinėta lietuviškų žieminių kviečių 266 veislių ir naujų selekcinių linijų gliuteninų kompozicija. Nustatyta, kad tarp veislių ir linijų yra dideli biocheminiai ir genetiniai skirtumai. Lietuviškos veislės ir linijos turi 13 didelės molekulinės masės (DMM) gliuteninų alelių. Genų lokusas Glu-A1 turi 3, Glu-B1 – 8, Glu-D1 – 2 alelius. Žieminių kviečių veislės turi 15, o linijos – 28 DMM gliuteninų kompozicijas. Dažniausiai tarp veislių esti gliuteninų kompozicija 1 7+9 5+10, tarp linijų – 0 7+9 5+10, kas sudaro atitinkamai 29,3 ir 23,9 %. Žieminių kviečių grūdų baltymų kokybė pagal DMM gliuteninus vertinama nuo 4 iki 10 balų. Pagal baltymų kokybę 38,4 % veislių ir 22,5 % selekcinių linijų buvo įvertintos kaip pasižyminčios labai geromis kepimo savybėmis. Analizuojant žieminių kviečių gliuteninų sudėtį nustatyta, kad 35,7 % lietuviškų veislių nėra genetiškai vienalytės, o susideda iš 2-6 artimų linijų. Veislės ‘Aidas’ ir ‘Pergalė’ yra heterogeniškos visuose genų lokusuose, ‘Mūras’ ir ‘Širvinta’ heterogeniškos lokuse Glu-B1, ‘Akuotuotieji’ – Glu-D1. Naujausios veislės genetiškai homogeniškos, turi vienodas DMM gliuteninų kompozicijas.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai kviečiai, veislės, elektroforetinė analizė, grūdų kokybė.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 35-41

UDK 633.11<324>:631.559(474).3

WINTER WHEAT PRODUCTIVITY AND GRAIN QUALITY IN LATVIAN AGRO-CLIMATICAL CONDITIONS

Vija Strazdina, Solveiga Malecka, Miervaldis Krotovs

State Stende Plant Breeding Station

Dizstende, Talsu region, Latvia

E-mail: stende.selekcija@apollo.lv

Antons Ruza, Anda Linina, Dzintra Kreita, Mirabs Katamadze

Latvian University of Agriculture

Jelgava, Latvia

E-mail: aruza@inta.cs.llu.lv

Abstract

The field trials were carried out in the period of 1999-2000 and 2000-2001 at the State Stende Plant Breeding Station and the Latvian University of Agriculture. The aim of the experiments was to determine adaptability and stability of 9 winter wheat varieties: ‘Kosack’, ‘Stava’ (SWE), ‘Bussard’, ‘Ibis’, ‘Kontrast’, ‘Zentos’, (DEU), ‘Kobra’ (POL), ‘Moda’ (LAV), ‘Pamjati Fedina’ (RUS), as well as the coherence between meteorological conditions, soil differences, various N backgrounds: N90; N90+30; N90+30+30; N90+30+60, yield and grain quality indices: 1000 GW (g), volume weight (g l-1), crude protein (%), sedimentation, Zeleny index. In the Latvian agro-climatical conditions, the coefficient of variation showed that a stable yield level could be obtained from the varieties ‘Moda’ – 10.1, ‘Stava’ – 10.9, ‘Bussard’ – 10.4, but the largest fluctuation occurred in the varieties: ‘Kontrast’ – 19.7, ‘Ibis’ – 20.3, ‘Kobra’ – 18.7. The protein content essentially increased subsequent to increase of the doses of N for all varieties, but the sedimentation degree was modified only in very high N background (N180). The close coherence between the protein content and Zeleny index (0.50-0.91; r t 0.05 0.50) was observed.

Key words: winter wheat, grain yield, grain quality, N fertiliser.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 35-41

UDK UDK 633.11<324>:631.559(474).3

ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ DERLINGUMAS IR GRŪDŲ KOKYBĖ LATVIJOS DIRVOŽEMIO IR KLIMATO SĄLYGOMIS

V. Strazdina, S. Malecka, M. Krotovs, A. Ruza, A. Linina, D. Kreita, M. Katamadze

Santrauka

2000-2001 m. Stendės selekcijos stotyje ir Latvijos žemės ūkio universitete daryti bandymai su 9 žieminių kviečių veislėmis: ‘Kosack’, ‘Stava’ (Švedija), ‘Bussard’, ‘Ibis’, ‘Kontrast’, ‘Zentos’ (Vokietija), ‘Moda’ (Latvija), ‘Pamjati Fedina’ (Rusija), siekiant nustatyti derlingumo priklausomybės laipsnį, grūdų kokybės rodiklius: 1000 grūdų masę (g), saiko svorį (g l-1), proteinų kiekį %, sedimentaciją (Zeleny indeksas) dėl meteorologinių sąlygų, dirvos ir trąšų normų (N90, N90+30, N90+30+30, N90+30+60). Variacijos koeficientas rodo, kad Latvijos klimato sąlygomis stabilų derlių duoda veislės: ‘Moda’, ‘Stava’, ‘Bussard’. Tarp bandymuose naudotų ir ištirtų veislių labiausiai varijavo ‘Kontrast’ – 19,7, ‘Ibis’ – 20,3, ‘Kobra’ – 18,2. Didinant N trąšų normas, visų veislių grūduose proteinų gausėjo, o sedimentacija – tik tręšiant labai didelėmis normomis (N180). Stipri teigiama koreliacija buvo tarp proteinų kiekio grūduose ir sedimentacijos (Zeleny indeksas 0,50-0,91; r0,05 = 0,50.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai kviečiai, grūdų derlius, grūdų kokybė, N trąšos.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 42-50

UDK 633.11<324>:631.526.32:581.19

EVALUATION OF PROTEIN COMPOSITION AND INTERDIVERSITY OF INDIRECT BREAD-MAKING PARAMETERS OF LITHUANIA-GROWN WINTER WHEAT CULTIVARS

Audronė MAŠAUSKIENĖ, Vanda PAPLAUSKIENĖ, Jurgita CESEVIČIENĖ

Lithuanian Institute of Agriculture

Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district

E-mail: masaudrone@lzi.lt, analytical_lab@lzi.lt

Abstract

In the cluster of Lithuania-grown winter wheat commercial varieties, specified as having the highest baking quality more often were observed HMW glutenin subunits 1 and 0 at the Glu-A1 gene locus, 7+9 at the Glu-B1 and 5+10 at the Glu-D1. Values of sedimentation in this cluster varied from 75 to 20 cm3. In the cluster of varieties, having low bread-making quality, dominated subunits 0 at the Glu-A1, 6+8 at the Glu-B1 and 2+12 at the Glu-D1, sedimentation values from 44 to 12 were observed respectively. Subunits 7+22 and 22 at the Glu-B1 of high quality group and 2x at the Glu-A1 of represent and low quality group were detected too. In the cluster of represent bread-making quality all mentioned subunits were detected, sedimentation values varied from 68 to 17.

The most frequent subunits of D-zone omega gliadins were established: d9, d8d9d10 and Nil at the Gli-A1 gene locus, d2d4, Nil, d5 and d3 at the Gli-B1 and d11d12, d7 at the Gli-D1.

Dough quality parameters from farinogram: stability, degree of softening and quality number as well as valorimeter value of the winter wheat variety ‘Zentos’ are strongly affected by content of total proteins in grain, r2 = 0.709¸ 0.613 and less affected by Zeleny sedimentation value, r2 = 0.532¸ 0.398, correlation between values of Zeleny sedimentation and total protein content: r2 = 0.824. Investigation shows great intravarietal diversity of these indirect parameters of bread-making quality of winter wheat: coefficient of variation 12.9¸ 83.2 %.

Key words: Triticum aestivum L., cultivars, high molecular weight glutenin, omega gliadin, sedimentation, farinogram.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 42-50

UDK 633.11<324>:631.526.32:581.19

LIETUVOJE AUGINAMŲ ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ VEISLIŲ BALTYMŲ SUDĖTIES IR NETIESIOGINIŲ KEPIMO SAVYBIŲ VARIJAVIMO ĮVERTINIMAS

A. Mašauskienė, V. Paplauskienė, J. Cesevičienė

Santrauka

Labai geras kepimo savybes turinčių žieminių kviečių grupėje vyrauja veislės, kurių didelės molekulinės masės (DMM) gliuteninuose randami subvienetai 1 arba 0 genų lokuse 1A, 7+9 genų lokuse 1B ir 5+10 genų lokuse 1D. Šios grupės veislių Zeleny sedimentacijos vertės įvairuoja nuo 75 iki 20 cm3. Patenkinamų kepimo savybių grupėje atitinkamuose genų lokusuose esti subvienetai 0, 6+8 ir 2+12, o sedimentacijos vertės – nuo 44 iki 12. Labai gerų kepimo savybių veislių grupėje taip pat rasta 7+22 ir 22 subvienetų 1B genų lokuse, o gerų ir patenkinamų kepimo savybių grupėse – 2x 1A genų lokuse. Gerų kepimo savybių veislių grupėje grūdų sedimentacijos vertės svyravo nuo 68 iki 17.

D grupės omega gliadinų 1A genų lokuse dažniausiai pasikartojo subvienetai d9, „nulis” ir d8d9d10, 1B genų lokuse – d2d4, „nulis” ir d3, o 1D genų lokuse – d11d12 ir d7.

‘Zentos’ veislės žieminių kviečių tešlos kokybės rodiklių, apskaičiuotų iš farinogramos, t.y. stabilumo, praskydimo laipsnio, kokybės bei valorimetro skaičių vertėms įtakos daugiau turėjo baltymų kiekis grūduose (r2 = 0,709¸ 0,613), o mažiau – Zeleny sedimentacijos vertės (r2 = 0,532¸ 0,398). Koreliacija tarp baltymų kiekio ir sedimentacijos glaudi: r2 = 0,824. Tyrimai rodo didelį vienos veislės grūdų netiesioginių kepimo savybių varijavimą: variacijos koeficientai 12,9¸ 83,2 %.

Reikđminiai ţodţiai: Triticum aestivum L., veislės, didelės molekulinės masės gliuteninai, omega gliadinai, sedimentacija, farinogramos.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 51-57

UDK [633.16+633.13]:581.19

GENETIC AND ENVIRONMENTAL VARIATION OF MALTING BARLEY AND OAT GRAIN QUALITY CHARACTERISTICS

Ilmar TAMM, Ülle TAMM

Jõgeva Plant Breeding Institute

Jõgeva, Estonia

E-mail: Ilmar.Tamm@jpbi.ee, Ylle.Tamm@.jpbi.ee

Abstract

The field experiments were carried out in 1999-2001 at the Jõgeva Plant Breeding Institute (PBI) in Estonia to investigate the genetic and environmental variation of grain quality of malting barley and oat. 57 malting barley and 104 oat varieties were included in the trials. Protein, 1000 kernel weight, grading and germination were estimated in barley trial, protein, 1000 kernel weight, husk content and grading in oat trial.

Grading showed the highest genetic variability in both trials. Protein content and 1000 kernel weight indicate low genetic variation in barley trial. Husk content turned out to be genetically more stable quality trait in oat trial. There was a considerable variation of grain quality characteristics of oat and malting barley due to environmental conditions. Oat and barley varieties with high quality characteristics were identified.

Key words: malting barley, oat, grain quality characteristics, genetic and environmental variation.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 51-57

UDK [633.16+633.13]:581.19

SALYKLINIŲ MIEŽIŲ IR AVIŽŲ GRŪDŲ KOKYBĖS RODIKLIŲ VARIACIJOS PRIKLAUSOMUMAS NUO GENETINIŲ IR APLINKOS SĄLYGŲ

I. Tamm, U. Tamm

Santrauka

1999- 2001 metais Jogevos selekcijos institute (Estija) daryti lauko bandymai siekiant nustatyti genetinę ir aplinkos sąlygų įtaką salyklinių miežių ir avižų grūdų kokybės rodikliams. Tirtos 57 salyklinių miežių ir 104 avižų veislės. Miežiuose buvo nustatytas baltymų kiekis, 1000 grūdų masė, grūdų frakcinė sudėtis ir sudygimas, avižose – baltymų kiekis, 1000 grūdų masė, lukštingumas ir grūdų frakcinė sudėtis.

Didžiausia genetinė variacija nustatyta abiejų augalų grūdų frakcinei sudėčiai, mažiausia – salyklinių miežių baltymų kiekiui ir 1000 grūdų masei. Genetiniu požiūriu stabiliausias buvo avižų lukštingumas. Didelę įtaką grūdų kokybės rodikliams turėjo ir aplinkos sąlygos. Daugiausia įtakos aplinkos sąlygos turėjo tiek miežių, tiek avižų frakcinei sudėčiai.

Reikđminiai ţodţiai: salykliniai mieţiai, avižos, grūdų kokybė, genetikos ir aplinkos sąlygos.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 58-63

UDK 633.16<321>:631.527.8

THE INFLUENCE OF COLD PRE-TREATMENT ON CALLUS FORMATION IN SPRING BARLEY ANTHER CULTURE

Rita ASAKAVIČIŪTĖ, Algė LEISTRUMAITĖ

Lithuanian Institute of Agriculture

Akademija, Dotnuva, Kėdainiai distr.

E- mail: rita@lzi.lt, alge@lzi.lt

Birutė BASIULIENĖ

State Seed and Grain Service

under the Ministry of Agriculture

V. Kudirko 18, Vilnius

E- mail: birute.b@vsgt.lt

Abstract

Anther culture method was used for the production of spring barley DH lines at the Lithuanian Institute of Agriculture (LIA). Androgenic plants were produced from the spring barley genotypes of Lithuanian origin in 2000-2001 at LIA. Formation of callus inside the cultured anthers during the culturing was significantly influenced by the genotypes and type of cold pre-treatment. In our experiments we used F1 hybrids No.8317, No.8331, No.8332, No.8341, No.8373 and varieties ‘Aidas’, ‘Alsa’, ‘Auksiniai’, ‘Auksiniai 3’, ‘Dţiugiai’.

Before culturing, anthers of barley spikes, stored in Petri dishes and in situ, were exposed to 7-28 days’ cold stress. The best way of spike cold pre-treatment was in Petri dishes for 28 days. A positive in situ influence was determined after 14-21 days.

The genotypes No.8317 (138.3 %), No.8331 (233.3 %.), No.8332 (64.8 %) after 28 days’ cold stress formed the largest amount of callus and the variety ‘Alsa’ (28.9 %) after a 21 day cold pre-treatment. For embryogenic structure formation in anthers 28 days’ cold pre-treatment had the most marked influence. Formation of androgenic calli/ELS depended on the genotype. The best performance in callus formation was revealed in genotype No.8331 (400.0 units/100 anthers). Genotypes No.8317 and No.8332 are subject to androgenesis.

Key words: androgenesis, anther culture, doubled haploid (DH), BAC3, callus, cold pre-treatment, spring barley.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 58-63

UDK 633.16<321>:631.527.8

ŽEMŲ TEIGIAMŲ TEMPERATŪRŲ ĮTAKA KALIAUS FORMAVIMUI VASARINIŲ MIEŽIŲ DULKINIŲ KULTŪROJE

R. Asakavičiūtė, B. Basiulienė, A. Leistrumaitė

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės institute 2000-2001 m., naudojant dulkinių kultūros metodą, iš įvairių vasarinių miežių genotipų sukurtos homozigotinės linijos. Kaliaus formavimas dulkinių kultivavimo metu labai priklausė nuo genotipo ir varpelių šaldymo būdo bei trukmės. F1 hibridai Nr.8317, 8331, 8332, 8341, 8373 ir veislės ‘Aidas’, ‘Alsa’, ‘Auksiniai’, ‘Auksiniai 3’ ir ‘Džiugiai’ naudoti kaip donorinė medžiaga androgenezei. Prieš išsodinant dulkines ant indukcijos terpės, varpelės buvo laikomos + 4oC temperatūroje 7-28 dienas Petri lėkštelėse ir in situ. Geriausi rezultatai gauti šaldant varpeles 28 dienas Petri lėkštelėse. Teigiami in situ rezultatai pastebėti po 14-21dienų. Daugiausiai kaliaus po 28 dienų temperatūrinio streso suformavo genotipai Nr.8317 (138,3 %), Nr.8331 (233,3 %), Nr.8332 (64,8 %) ir lietuviška veislė ‘Alsa’ (28,9 %), paveikus 21 dieną žema teigiama temperatūra. Kaliaus ir embriogeninių struktūrų formavimui 28 dienų žemos teigiamos temperatūros poveikis turėjo didžiausią įtaką ir priklausė nuo genotipo. Geriausiai kalių formavo genotipas Nr.8331 (400.0 vnt/100 dulkinių). Vasarinių miežių genotipams Nr.8317 ir Nr.8332 galima naudoti dulkinių kultūros metodą.

Reikšminiai žodžiai: androgenezė, dulkinių kultūra, dihaploidinės linijos (DH), BAC3, kalius, šaldymas, vasariniai miežiai (Hordeum vulgare L.).

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 64-70

UDK 633.16<321>:631.526.32:543.54

THE HORDEIN COMPOSITION, GRAIN YIELD AND QUALITY PARAMETERS OF SPRING BARLEY VARIETIES AND BREEDING LINES

Vanda PAPLAUSKIENĖ, Algė LEISTRUMAITĖ

Lithuanian Institute of Agriculture

Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district

E- mail: alge@lzi.lt

Abstract

The aim of the present study was to evaluate the electrophoretic composition of hordeins of Lithuanian spring barley varieties and to compare the composition of hordeins grain yield and quality parameters. Hordein pattern composition in the Lithuanian spring barley varieties and breeding lines was determined by the SDS - gel electrophoretic method in 2000. 9 electrophoretic hordein composition types, among which B2C1D1 were most frequent, were identified. Out of 13 Lithuanian spring barley varieties, 7 had polymorphic hordein composition. Spring barley varieties with different hordein composition differed in grain yield and quality. Varieties with hordein composition B6C3D1 had a higher yielding capacity than those with hordein composition B2C1D1. Lithuanian spring barley malting variety ‘Alsa’ and breeding line 6186-3 had hordein composition characteristic of the malting varieties ‘Rudzik’ and ‘Goldie’.

Key words: spring barley, hordein, electrophoretic composition, grain yield, malting quality.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 64-70

UDK 633.16<321>:631.526.32:543.54

VASARINIŲ MIEŽIŲ VEISLIŲ IR SELEKCINIŲ LINIJŲ HORDEINŲ KOMPOZICIJA, DERLIUS IR KOKYBĖS RODIKLIAI

V. Paplauskienė, A. Leistrumaitė

Santrauka

Tirta vasarinių miežių hordeinų kompozicijos ir derliaus bei jo kokybės rodiklių priklausomybė. 2000 metais 19 vasarinių miežių veislių ir selekcinių linijų buvo tiriama hordeinų kompozicija ir jos komponentinė sudėtis SDS elektroforezės metodu. Tarp tirtų lietuviškų vasarinių miežių veislių nustatyti 9 eletroforetinės kompozicijos tipai, iš kurių dažniausias B2C1D1. Iš 13 miežių veislių 7 turėjo polimorfiškas hordeinų kompozicijas. Vasarinių miežių veislės, turinčios skirtingas hordeinų kompozicijas, skyrėsi derliumi bei jo kokybės rodikliais. Veislės, turinčios hordeinų kompziciją B6C3D1 buvo derlingesnės nei veislės su hordeinų kompozicija B2C1D1. Geromis salyklinėmis savybėmis pasižyminti veislė ‘Alsa’ ir selekcinė linija 6186-3 turėjo būdingus salyklinio tipo veislėms ‘Rudzik’ ir ‘Goldie’ hordeinų komponentus.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai miežiai, hordeinai, elektroforetinė kompozicija, derlingumas, salyklinės savybės.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 71-77

UDK 633.13:631.526.32:551.5(474.3)

GRAIN YIELD OF OATS AND DIFFERENT FACTORS INFLUENCING IT UNDER GROWING CONDITIONS OF LATVIA

Sanita Zute

State Stende Plant Breeding Station

Diţstende, Talsi reg., Latvia

E-mail: stende.selekcija@apollo.lv

Abstract

Ecological comparison of oat varieties, including recommended cultivars of Latvia, are set up every year in the State Stende Plant Breeding Station. Yield and grain quality: 1000 grain weight, test weight, husk content, protein content of oat varieties were tested in 1995-2001. It was clarified in the research work , that the above factors may essentially influence the yield level of the varieties. The observations show that the meteorological conditions in the vegetation period have essentially influenced the yield of oat varieties. It means that 65 % of the level of oat yield is determined by the meteorological conditions of the year of the trial and for 32.1 % by the choice of the variety. Over years, the grain yield fluctuates less for the varieties ‘Māra’ (s% = 16.5 %) and ‘Laima’ (s% = 17.6 %). Yield level of oat varieties is very much connected with the average daily temperature, especially in the period of seedling growth (DC 10) – anthesis (DC 69) – r = - 0.884. The precipitation considerably influences 1000-grain weight (r = 0.824). A close and negative correlation was stated between oat grain volume weight and sum of effective temperature from seedling growth to anthesis period – r=-0.945. In total one can conclude, that the level oat varieties’ yield and quality is noticeably limited by the regime of temperature.

Key words: oat varieties, grain yield, mean daily temperature, sum of effective temperature, precipitation.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 71-77

UDK 633.13:631.526.32:551.5(474.3)

AVIŽŲ DERLINGUMAS IR ĮVAIRŪS VEIKSNIAI, VEIKIANTYS JO FORMAVIMĄSI LATVIJOS SĄLYGOMIS

S. Zute

Santrauka

1995-2001 m. Stendės valstybinėje selekcijos stotyje daryti avižų veislių derlingumo bandymai ir meteorologinių sŕlygų įtaka jo formavimuisi Latvijos sŕlygomis. Ekologiniame augyne 7 metus buvo lyginamos įvairios avižų veislės, įrašytos į šalies augalų veislių katalogŕ. Palyginti šie poţymiai – derlingumas, 1000 grūdų masė, natūrinis svoris, lukštingumas, proteinų ir riebalų kiekis.

Nustatyta, kad avižų derliui ţymios įtakos turėjo meteorologinės sŕlygos. Nuo meteorologinių sŕlygų avižų derlingumas priklauso 65 %, o nuo veislės genotipo – 32 %. Iš tiriamų veislių meteorologinės sŕlygos maţiausiai įtakos turėjo aviţoms ‘Laima’ ir ‘Mara’. Vidutinė paros temperatūra turėjo didţiausią įtakŕ avižų derlingumui, ypač nuo sudygimo iki ţydėjimo, o kritulių kiekis labiausiai lėmė 1000 grūdų masć. Esminė ir negatyvi koreliacija nustatyta tarp grūdų natūrinio svorio ir efektyvios temperatūrų sumos tarpsniu nuo sudygimo iki ţydėjimo. Tyrimų rezultatai rodo, kad oro temperatūra vegetacijos periodo metu avižų derlingumui turėjo daugiausiai įtakos.

Reikšminiai ţodţiai: avižų veislės, derlingumas, vidutinė dienos temperatūra, krituliai, efektyvių temperatūrų suma.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 78-85

UDK 633.16:631.559:632.4

MUTANTS OF BARLEY branched ear AND tweaky spike AND THEIR SUSCEPTIBILITY TO MICROMYCETES

Laimutė BALČIŪNIENĖ

Botanical Garden of Vilnius University

Kairėnų 43, Vilnius

E-mail: blaimute@takas.lt

Rimutė MAČKINAITĖ

Institute of Botany

Žaliųjų ežerų 49, Vilnius

E-mail: rimute@botanika.lt

Abstract

In 1995-2001 barley (Hordeum vulgare L.) mutants originated from the standard variety ‘Auksiniai 3’ and called tweaky spike and branched ear were investigated at the Department of Plant Genetics in the Botanical Garden of Vilnius University. The following properties were studied: weight of 1000 grains, protein content, susceptibility to micromycetes on leaves, seedlings and internal tissues of grains.

Different responses were observed in mutants and their original variety to the growth conditions of different years. The investigated barley mutants were found not suitable as donors of quantitative properties, such as productivity and resistance to diseases. A mutant of particular susceptibility to fungal diseases was revealed that is tw7. Protein content was compared in be and tw mutants. The be mutants did not differ in this regard from the original variety, while the tw mutants indicated higher protein content.

Key words: barley mutants, micromycetes, distribution frequency, plant immunogenetics, susceptibility, resistance, productivity, protein content.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 78-85

UDK 633.16:631.559:632.4

MIEŽIŲ MUTANTAI branched ear IR tweaky spike IR JŲ JAUTRUMAS MIKROMICETAMS

L. Balčiūnienė, R. Mačkinaitė

Santrauka

Vilniaus universiteto Botanikos sode Augalų genetikos skyriuje 1995-2001 m. tirta 9 tweaky spike (tw) ir 3 branched ear (be) indukuotų miežių mutantų, kilusių iš veislės ‘Auksiniai 3,’ produktyvumas, 1000 grūdų masė, baltymų kiekis, jautrumas mikromicetams, esantiems ant lapų, daiguose ir grūdų vidiniuose audiniuose.

Nustatyta skirtinga mutantų ir pradinio tipo reakcija į skirtingų metų auginimo sąlygas. Tirti miežių mutantai yra neperspektyvūs kaip donorai pagal analizuotus kiekybinius požymius (produktyvumą, atsparumą ligoms). Išaiškintas vienas mutantas tw7, ypač jautrus grybinėms ligoms. Palygintas baltymų kiekis be ir tw mutantuose: be mutantai šiuo požymiu nesiskyrė nuo pradinio tipo, o tw mutantuose baltymų kiekis buvo didesnis.

Reikšminiai žodžiai: miežių mutantai, mikromicetų dažnis, augalų imunogenetika, atsparios formos, baltymų kiekis, produktyvumas.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 86-93

UDK 633.1:631.531.01:631.524.821

SPROUTING RESISTANCE OF BREAD CEREALS

Anne INGVER, Reine KOPPEL, Ilme TUPITS, Külli ANNAMAA

Jõgeva Plant Breeding Institute

48309 Jõgeva, Estonia

E-mail: Anne.Ingver@jpbi.ee, Reine.Koppel@jpbi.ee,

Ilme.Tupits@jpbi.ee, Kylli.Annamaa@jpbi.ee

Abstract

Preharvest sprouting represents grain germination in spike in the field before harvest due to unsuitable weather conditions – rain and high relative air humidity during grain maturation period and harvesting. Sprouting may reduce or damage end-use quality of bread cereals.

The objective of this study was to assess the resistance to preharvest sprouting of a number of winter rye, winter and spring wheat varieties and lines of Estonian and foreign origin. Spike samples were collected at harvest ripeness to determine resistance to sprouting by moisture chamber test. Significant differences in preharvest sprouting resistance between bread cereals and varieties in different years were determined.

Hagberg Falling Number method was used for testing preharvest sprouting resistance. To measure the level of sprouting in early stages of breeding, new rapid indirect methods for determination of a -amylase activity are being adapted for local conditions.

The results (years 2000 and 2001) indicated that the most sensitive to preharvest sprouting from the bread cereals was winter rye. Falling numbers of rye at harvest ripeness were lower (204 sec) than those of spring and winter wheat (329 and 342 sec respectively). In moisture chamber test falling numbers started to drop earlier and were the lowest already for the 5th day (63 sec).

By the results of the moisture chamber test promising sprouting resistance donor varieties were identified and included in breeding programs as crossing parents: spring wheat varieties ‘Mahti’, ‘Baldus’, ‘Reno’ and winter wheat variety ‘Portal’. These varieties had higher falling number values even for the 7th day in moisture chamber – 259, 211, 191 and 147 sec respectively.

Rye breeding has succeeded in better sprouting resistance of new genotypes obtained from crossing with high sprouting resistance variety ‘Otello’. These genotypes had higher (>90 sec) than the standard varieties falling number values for the 3rd day in moisture chamber.

The both new methods – gel-diffusion and sedimentation – for determination of a -amylase activity are promising but due to economic reasons sedimentation test will be put into practice in breeding programs of winter and spring wheat and its suitability for winter rye will be tested.

Key words: spring wheat, winter wheat, winter rye, α-amylase activity, moisture chamber, resistance to sprouting, sedimentation test, gel-diffusion method.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 86-93

UDK 633.1:631.531.01:631.524.821

DUONINIŲ JAVŲ ATSPARUMAS DYGIMUI VARPOSE

A. Ingver, R. Koppel, I. Tupits, K. Annamaa

Santrauka

Javai prieš brandą ar pjūties metu dažnai sudygsta varpose dėl lietingo ir drėgno oro. Todėl pablogėja duoninių javų grūdų kokybė.

Darbo tikslas – nustatyti žieminių rugių, žieminių bei vasarinių kviečių užsienietiškų veislių atsparumą priešpjūtiniam dygimui, darant eksperimentus drėgmės kameroje. Naudotas Hagbergo kritimo skaičiaus metodas ir nustatyti dideli kritimo skaičiaus skirtumai ir tarp javų rūšių, ir tarp veislių. Greta Hagbergo metodo buvo tyrinėti ir netiesioginiai sedimentacijos bei koloidinės difuzijos metodai, taip pat atspindintys α amilazių aktyvumą.

Iš visų tirtų javų rūšių priešpjūtinis dygimas pavojingiausias buvo rugiams. Drėgmės kameroje rugių kritimo skaičius brandos metu buvo mažesnis negu žieminių ir vasarinių kviečių. Be to, šis rodiklis rugių grūduose tyrimo metu mažėjo taip pat sparčiau.

Nustatyta, kad iš tirtų vasarinių kviečių mažiausiai kritimo skaičius blogėjo veislių ‘Mahti’, ‘Reno’, ‘Baldus’, žieminių kviečių – ‘Portal’ bei žieminių rugių selekcinėse linijose, kurių tėvinė forma kryžminant naudota veislė ‘Otello’. Amilazių aktyvumui nustatyti žieminių ir vasarinių kviečių grūduose tinka darbe tyrinėti koloidinės difuzijos bei sedimentacijos metodai. Ar šie metodai tinka ir rugių grūdų analizei, bus tiriama toliau.

Reikđminiai ţodţiai: vasariniai kviečiai, ţieminiai kviečiai, ţieminiai rugiai, α amilazės, drėgmės kamera, atsparumas dygimui, sedimentacija, koloidų difuzija.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 94-103

UDK 633.13:631.527:631.524.86

AVENA L. WILD SPECIES IS A SOURCE OF DISEASE RESISTANCE, BIOCHEMICAL CHARACTERS AND AGRONOMICAL TRAITS IN OAT BREEDING

Igor G. LOSKUTOV

N.I. Vavilov Institute of Plant Industry

St. Petersburg, Russia

E-mail: i.loskutov@vir.nw.ru

Abstract

This research presents the field results of studying (1988-2001, St. Petersburg, Russia), about 2000 accessions of 22 wild oat species with different ploidy level. The study was targeted at agronomic traits and resistance to the most widespread diseases (assessment based on the digital code scale): crown and stem rusts, powdery mildew, Helminthosporium leaf blotch, Septoria blight, Mirothecium necrotic mottle and barley yellow dwarf virus (BYDV). Besides, representative collection of all species has been analyzed for groat protein content – amino acid and groat oil content – fatty acid content. The study representative set of accessions of genus Avena L. species with different ploidy levels helped to determine intraspecific diversity in all researched characters. A majority of identified sources may be directly involved in the breeding process for disease resistance, agronomic traits and grain quality in oats.

Key words: agronomic traits, Avena species, disease resistance, oat protein and oil content.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 94-103

UDK 633.13:631.527:631.524.86

LAUKINĖS AVENA L. RŪŠYS – ATSPARUMO LIGOMS IR NAUDINGŲ BIOCHEMINIŲ BEI AGRONOMINIŲ POŽYMIŲ ŠALTINIS AVIŽŲ SELEKCIJAI

I. Loskutov

Santrauka

1988-2001 m. Rusijos N. Vavilovo augalininkystės institute (Sankt Peterburgas) lauko sąlygomis ištirta 2000 pavyzdžių, priklausančių 22 laukinėms avižų rūšims. Tyrimai atlikti pagal agronominius požymius ir atsparumą labiausiai paplitusioms ligoms: vainikuotosioms ir juodosioms rūdims, miltligei, helmintosporiozei, septoriozei, lauko nekrotiniam dėmėtumui ir miežių geltonajam karliškumo virusui (vertinta balais). Be to, gausi visų rūšių kolekcija buvo išanalizuota pagal baltymų kiekį (aminorūgštys) ir riebalų sudėtį (riebalinės rūgštys).

Tyrinėtas didelis įvairaus ploidiškumo lygio Avena L. rūšies pavyzdžių rinkinys. Išaiškinta tarprūšinė įvairovė pagal visus tyrinėtus požymius. Dauguma išskirtų pavyzdžių gali būti panaudoti vykdant selekciją atsparumo ligoms, grūdų kokybės ir kitų naudingų agronominių požymių atžvilgiu.

Reikšminiai žodžiai: Avena rūšys, agronominės savybės, atsparumas ligoms, baltymai, riebalai.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 104-110

UDK 633.13:631.527

GENOTYPIC CORRELATIONS IN OAT BREEDING FOR ACID-RESISTANCE

Galina BATALOVA, Eugene LISITSYN

Zonal North-East Agricultural Research Institute

Kirov, Russia

Abstract

Estimation of coefficients of pair correlation between different elements of yield structure allowed to find the existence of some types of stress in the field conditions, and to explain the lack of close relation between the levels of acid-resistance in the laboratory and field studies. The high level of soil acidity had the greatest effect on oats plants during the period of formation of “number of grain in panicle”. It was assumed that resistant cultivars maintained their quantitative and qualitative complex of genetic system of adaptability, contrary to sensitive cultivars of oats.

Key words: aluminum, correlations, oats, acid resistance, yield structure.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 104-110

UDK 633.13:631.527

AVIŽŲ, SELEKCIONUOJAMŲ RŪGŠČIOMS DIRVOMS, GENOTIPINĖS KORELIACIJOS

G. Batalova, E. Lisitsyn

Santrauka

Porinės koreliacijos tarp įvairių derliaus struktūros elementų koeficientai leido nustatyti keleto tipų stresą lauko sąlygomis ir paaiškinti nebuvimą glaudaus ryšio tarp avižų veislių atsparumo rūgščioms dirvoms lauko ir laboratorinėmis sąlygomis. Didelis dirvožemio rūgštumas turėjo didžiausią poveikį avižų augalams tuo augimo tarpsniu, kai formuojasi grūdų skaičius šluotelėje.

Nustatyta, kad atsparių dirvožemio rūgštumui veislių avižos išlaiko kitokią kokybinę ir kiekybinę genetinių prisitaikymo savybių sistemą, negu avižų veislės, jautrios dirvožemio rūgštumui.

Reikđminiai ţodţiai: aliuminis, koreliacija, avižos, atsparumas rūgštumui, derliaus struktūra.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 111-116

UDK 633.14<324>:632.4

DIAGNOSIS OF FUSARIUM INFECTION OF WINTER RYE GRAIN IN NORTH-EAST OF RUSSIAN NON-BLACK SOIL REGION

Tatjana SHESHEGOVA

Zonal North-East Agricultural Research Institute

Kirov, Russia

Abstract

Micological analysis of winter rye grains with different degree of fungi infection was conducted. Some diagnostic characters of desease development were established. Thus, whitish and dull grains always had fusarium infection. Pink color of grain not always indicated toxic fusarium. Sometimes pink color of grain was due to saprophytic Trichotecium. Grains with high level of strain were always infected by fungi Alteraria, Aspergillus, Cladosporia.

Key words: diagnostic, disease, fungi, fusarium, grain, winter rye.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 111-116

UDK 633.14<324>:632.4

ŽIEMINIŲ RUGIŲ GRŪDŲ UŽSIKRĖTIMO FUZARIOZE DIAGNOZAVIMAS RUSIJOS ŠIAURĖS RYTŲ NEJUODŽEMIO REGIONE

T. Sheshegova

Santrauka

Rusijos Šiaurės Rytų nejuodžemio regione atlikta žieminių rugių grūdų su skirtingu užsikrėtimo grybinėmis ligomis lygiu mikologinė analizė. Buvo nustatytos kai kurios ligos vystymosi diagnostinės savybės. Rausva grūdo spalva nevisuomet reiškia toksišką fuzariozę. Grūdų rausva spalva būna dėl saprofito Trichotecium. Smarkiai deformuoti grūdai visi buvo užsikrėtę Arternaria, Aspergillus, Cladosporia grybais.

Reikđminiai ţodţiai: diagnostika, ligos, grybai, fusarium, grūdai, žieminiai rugiai.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 117-124

UDK 633.265:631.589.2:581.19

REDUCTION OF NITROGEN EMISSIONS FROM GRASSLANDS THROUGH IMPROVED NITROGEN USE EFFICIENCY OF PERENNIAL RYEGRASS GENOTYPES

Rene AAVOLA

Jõgeva Plant Breeding Institute

Jõgeva, Estonia

E-mail: Rene.Aavola@jpbi.ee

Robert van LOO, Carole BOUCOIRAN, Ab de VOS

Plant Research International

Wageningen, the Netherlands

E-mails: E.N.vanLoo@plant.wag-ur.nl,

C.F.S.Boucoiran@plant.wag-ur.nl,

A.L.F.deVos@plant.wag-ur.nl

Abstract

The present paper summarizes the data of field and laboratory trials conducted at the Plant Research International in Wageningen, the Netherlands during the period 1999-2000. In this study, differences in nitrogen use efficiency (NUE) between populations of perennial ryegrass (Lolium perenne L.) are determined under limited level of nitrogen (N) availability. Each of 93 segregating entries was individually evaluated in a greenhouse in a hydroponics system aiming at 2.7-3.5 % N in herbage dry matter (DM). The population was examined for root and shoot regrowth, tillering, leaf extension and width in order to screen the genotypes with the most vigorous leaf area regrowth after defoliation. All the entries were also subject to a field study to assess their total N content.

Five selections outperformed the corresponding mid-parent values of their source materials by 63-124 % in leaf area increase (LAI) and its components: leaf length (8-28 %), leaf width (8-16 %) and tiller number (16-72 %). Tiller number per plant was the most variable (cv = 29.8 %) component of the LAI index and had a stronger impact (r = 0.88) upon the DM productivity than did leaf length and width (r = 0.50 and 0.48, respectively). Leaf weight ratio of the selections was 3 % lower to 13 % higher than that as a mean of two parents. Harvestable DM yield of the selections was by 70-122 % higher relative to the mid-parent value, indicating a selection potential within the heterozygous original material. The selections revealed their superiority in reduced N contents (2.19-2.27 % in DM) that was reduced by 13 % in terms of the mid-parent value. Inverse relation (r = -0.26) established between the plant N concentration and harvestable DM yield suggests that improvement in nitrogen use efficiency under simulated grazing is mainly the result of better metabolic efficiency arising from more efficient use of proteins for leaf growth. Through plant breeding, perennial ryegrass cultivars can be created capable of higher growth rates at sub-optimum levels of available N.

Keywords: hydroculture, Lolium perenne L., nitrogen use efficiency, leaf area index, biomass distribution, nitrogen concentration

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 117-124

UDK 633.265:631.589.2:581.19

AZOTO EMISIJOS IR ŽOLYNŲ MAŽINIMAS NAUDOJANT DAUGIAMEČIŲ SVIDRIŲ GENOTIPUS

R. Aavola, R. van Loo, C. Boucoiran, Ab de Vos

Santrauka

Pateikti laboratorinių ir lauko bandymų, atliktų 1999-2000 metais Olandijoje, Tarptautiniame augalų tyrimų institute, rezultatai. Nepakankamai azotu patręštuose daugiamečių svidrių skylančių palikuonių bandymuose nustatyti skirtumai pagal azoto pasisavinimo efektyvumą. Hidroponinėje kultūroje 93 genotipams buvo nustatomas krūmijimasis, augimo greitis bei lapų lapalakščio plotis, t.y. tie komponentai, kurie turi įtakos lapų lapamakščio priaugimo indekso dydžiui, taip pat ūglių ir šaknų derliui. Bandymai buvo atliekami ir lauke, kur buvo nustatomas bendras azoto kiekis sausosiose medžiagose.

Penkių atrinktų genotipų augalai pralenkė tėvines formas pagal vidutinius lapų ilgio duomenis 8-28 %, pagal lapų plotį – 8-16 %, pagal ūglių skaičių – 16-72 %, o pagal lapų lapalakščio priaugimą – 63-124 %. Vieno augalo ūglių skaičius buvo labiausiai svyruojantis lapo lapalakščio priaugimo indekso komponentas (cv = 29,8 %), kuris sausųjų medžiagų derliui turėjo įtakos labiau (r = 0,88), negu lapų ilgis ir plotis (atitinkamai 0,50 ir 0,48). Atrinktose populiacijose, palyginus su pradine medžiaga, stiebų ir bendras biomasės santykis svyravo nuo -3 % iki +13 %, o sausųjų medžiagų derlius buvo 70-122 % didesnis; tai rodo heterozigotinės pradinės medžiagos potencines galimybes. Bendras azoto kiekis atrinktų genotipų sausosiose medžiagose (2,19-2,27), palyginus su bendru azoto kiekiu pradinėje medžiagoje, buvo 13 % mažesnis.

Neigiama koreliacija tarp sausųjų medžiagų derliaus ir bendro azoto kiekio (r = -0,26) rodo, kad efektyvesnis azoto naudojimas vyksta dėl efektyvaus baltymų naudojimo ūglių augimui. Pasitelkus selekciją, galima sukurti daugiamečių svidrių veisles, kurios, trūkstant azoto, galėtų užauginti daugiau žolės, negu jau sukurtos veislės.

Reikšminiai žodžiai: hidroponinė kultūra, Lolium perenne L., azoto naudojimo efektyvumas, lapų ploto indeksas, biomasės pasiskirstymas, azoto koncentracija.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 125-132

UDK 633.321:638.19

IMPACT OF MORPHOLOGICAL AND PHYSIOLOGICAL TRANSFORMATIONS OF RED CLOVER FLOWERS ACCOMPANYING POLYPLOIDIZATION ON THE WORKING SPEED OF POLLINATORS

Ants BENDER

Jõgeva Plant Breeding Institute

Jõgeva district, Estonia

E-mail: Ants.Bender@jpbi.ee

Abstract

The work of pollinators on the flowers of late di- and tetraploid red clover varieties was measured by chronometer at the Jõgeva Plant Breeding Institute in Estonia during six years. The trial results indicated that the morphological and physiological transformations of red clover flowers concurrent with polyploidization have an impact on the working speed of pollinators. On the flowers of tetraploid variety, pollinators worked slower both at nectar and pollen collection. The working speed of long-tongued pollinators (Bombus distinguendus F., B. hortorum L.) was less affected by the ploidy of variety than that of short-tongued pollinators (Apis mellifera L., Bombus lapidarius L.). There was a strong positive correlation between the working speed of pollinators at nectar collection on the flowers of both di-and tetraploid varieties and the length of their proboscis (r = 0.74 and 0.78 respectively).

Key words: red clover, diploid, tetraploid, Apis mellifera L., Bombus lucorum L., B. lapidarius L., B. pascuorum Scop., B. sylvarum L., B. distinguendus F., B. hortorum L., working speed.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 125-132

UDK 633.321:638.19

RAUDONŲJŲ DOBILŲ ŽIEDŲ MORFOLOGINIŲ IR FIZIOLOGINIŲ POKYČIŲ, ĮVYKUSIŲ PO POLIPLOIDIZACIJOS, ĮTAKA APDULKINTOJŲ DARBO GREIČIUI

A. Bender

Santrauka

Jõgevos selekcijos institute Estijoje pirminės sėklininkystės diploidinių ir tetraploidinių raudonųjų dobilų (Jõgeva 205 2n ir Ilte 4n) laukuose 6 metus chronometruotas vabzdžių apdulkintojų darbas. Bandymų duomenys rodo, kad dėl poliploidizacijos pakitus raudonųjų dobilų žiedų morfologiniams ir fiziologiniams požymiams, pasikeitė apdulkintojų darbo sparta. Tetraploidinių rūšių augaluose apdulkintojai dirbo lėčiau rinkdami tiek nektarą, tiek žiedadulkes. Rūšies poliploidiškumas mažiau turėjo įtakos ilgesnius straubliukus turintiems apdulkintojams (Bombus distinguedus F., Bombus hortorum L.) negu trumpesnius straublius turintiems (Apis mellifera L., Bombus lapidarius L.). Apdulkintojų darbo greitis, renkant nektarą tiek iš diploidinių, tiek iš tetraploidinių veislių dobilų, turėjo teigiamą koreliaciją su straubliuko ilgiu (atitinkamai r = 0,74 ir 0,78).

Reikšminiai žodžiai: raudonieji dobilai, diploidai, tetraploidai, Apis mellifera L., Bombus lucorum L., B. lapidarius L., B. pascuorum Scop., B. sylvarum L., B. distinguendus F., B. hortorum L. apdulkintojai, darbo greitis.

 

ISSN 1392-3194

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 133-140

UDK 633.32:631.527

APPLICATION OF VARIOUS METHODS IN CLOVER BREEDING

Algirdas SPRAINAITIS, Giedrė DABKEVIČIENĖ, Antanas SVIRSKIS, Juozas BILIS

Lithuanian Institute of Agriculture

Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district

E-mail: selekcentras@lzi.lt

Abstract

Over the period 1922-2002 various methods have been used in clover breeding conducted in Dotnuva: selection and hybridisation, development of synthetic varieties, experimental polyploidy for example. In this paper we have presented a description of studies of breeding material developed using various methods and their results. Our findings revealed that all the methods applied in clover breeding were appropriate. Mass selection and intervarietal hybridisation were used for the development of the red clover varieties ‘Kamaniai’, ‘Liepsna’, ‘Vėlyviai’, white clover ‘Bitūnai’ and ‘Medūnai’, alsike clover ‘Daubiai’ and ‘Rausviai’, group family selection was used for the development of white clover variety ‘Atoliai’, polycross methodology was used for alsike clover ‘Lomiai, experimental polyploidy was used for red clover varieties ‘Vyliai’ and ‘Kiršinai’, alsike clover ‘Poliai’, synthetic breeding methods were used for red clover ‘Vyčiai’ and white clover ‘Sūduviai’, and various infection backgrounds were involved in the development of red clover ‘Arimaičiai’ and white clover ‘Nemuniai’. During 1996-2000 the biotechnological method of embryo polyploidy was used for the development of initial breeding material of red clover. Some attempts have been made to use interspecific hybridisation for the improvement of clover characters.

Key words: white, red, alsike clover, varieties, breeding methods.

ISSN 1392-3194

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 133-140

UDK 633.32:631.527

ĮVAIRIŲ SELEKCINIŲ METODŲ TAIKYMAS DOBILŲ SELEKCIJOJE

A. Sprainaitis, G. Dabkevičienė, A. Svirskis, J. Bilis

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės institute 1922-2002 m. atliekant dobilų selekciją taikomi įvairūs selekciniai metodai: atranka ir hibridizacija, sintetinių veislių kūrimas, eksperimentinė poliploidija ir kt. Straipsnyje apibūdinami įvairiais metodais sukurtos selekcinės medžiagos tyrimai ir gauti rezultatai. Nustatyta, kad selekcionuojant dobilus visi taikyti metodai yra tinkami. Pritaikius masinę atranką bei tarpveislinę hibridizaciją, sukurtos raudonųjų dobilų veislės ‘Kamaniai’, ‘Liepsna’, ‘Vėlyviai’, baltųjų dobilų – ‘Bitūnai’ ir ‘Medūnai’, rausvųjų dobilų – ‘Daubiai’ ir ‘Rausviai’, panaudojus grupinę šeimų atranką – baltųjų dobilų veislė ‘Atoliai’, polikroso metodą – rausvųjų dobilų veislė ‘Lomiai, eksperimentinę poliploidiją – raudonųjų dobilų veislės – ‘Vyliai’ ir ‘Kiršinai’, rausvųjų dobilų – ‘Poliai’, sintetinės selekcijos metodus – raudonieji dobilai ‘Vyčiai’ bei baltieji dobilai ‘Sūduviai’, panaudojus įvairius infekcinius fonus– raudonieji dobilai ‘Arimaičiai’ bei baltieji dobilai ‘Nemuniai’. 1996-2000 m., kuriant raudonųjų dobilų pradinę selekcinę medžiagą, panaudotas biotechnologinis metodas – gemalų poliploidija. Užregistruoti mėginimai dobilų savybėms pagerinti naudojant tarprūšinę hibridizacijŕ.

Reikšminiai žodžiai: baltieji, raudonieji, rausvieji dobilai, veislės, selekciniai metodai.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 141-148

UDK 633.21:631.527.8:581.143.6

DEVELOPMENT OF INITIAL BREEDING MATERIAL-REGENERANTS OF SMOOTH-STALKED MEADOW GRASS USING THE CELL CULTURE METHOD

Eduardas LEMEŽIS, Nijolė LEMEŽIENĖ

Lithuanian Institute of Agriculture

Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district

E-mail: selekcentras@lzi.lt

Abstract

Our experimental findings suggest that various genotypes of smooth-stalked meadow grass (Poa pratensis L.) differed in callii induction. Increased salt concentrations in the medium considerably reduced regenerative capacity of different genotypes of smooth-stalked meadow grass, compared with the control. However, no obvious trend was established suggesting that the higher the salt concentration in the nutrient medium the lower the output of regenerants between different genotypes. In this way the genotype No.752 produced regenerants at the highest salt concentrations (treatments 9, 10, 11), while at lower concentrations regenerants were not produced at all.

While investigating regenerants of smooth-stalked meadow grass of R0 generation it was determined that morphological changes were found only in 2 treatments (compared with the control). These were the treatments in which smooth-stalked meadow grass cv. ‘Gausa’ was treated with CaCl2 10.5 and NaCl 12.0 g l-1 salt concentration, and breeding number 752 treated with CaCl2 4.5 and NaCl 6.0 g l-1 salt concentration. In all the cases of character differences a reduction in the values of the characters of plants treated with salts was observed i.e. the plants became smaller, with finer leaves and formed fewer stems. Such reduction of characters can be beneficial in the development of lawn-type varieties of smooth-stalked meadow grass.

Key words: smooth-stalked meadow grass, cell culture method, regenerants.

ISSN 13929-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 141-148

UDK 633.21:631.527.8:581.143.6

PIEVINĖS MIGLĖS PRADINĖS SELEKCINĖS MEDŽIAGOS KŪRIMAS LĄSTELIŲ KULTŪROS METODU

E. Lemežis, N. Lemežienė

Santrauka

Tyrimų rezultatai rodo, kad įvairūs pievinės miglės (Poa pratensis L.) genotipai kalių indukavo skirtingai. Padidintos druskų koncentracijos terpėje gerokai sumažino skirtingų pievinės miglės genotipų regeneracines galimybes, palyginus su kontroliniu variantu. Tačiau ryškios tiesinės priklausomybės tarp druskų koncentracijos maitinimo terpėje ir regenerantų nenustatyta. Genotipo Nr.752 kalius, augintas ant terpės su didžiausia druskų koncentracija (9, 10 ir 11 variantai), suformavo regenerantus, o kai terpė buvo mažesnės druskų koncentracijos, regenerantų negauta.

Tiriant R0 kartos pievinių miglių regenerantus lauke nustatyta, kad tik 2 variantuose buvo rasta morfologinių požymių (palyginus su kontroliniu variantu) pakitimų. Tuose variantuose pievinė miglė ‘Gausa’ buvo paveikta CaCl2 10,5 ir NaCl 12,0 g l-1, o selekcinis numeris 752 – CaCl2 4,5 ir NaCl 6,0 g l-1 druskos koncentracija. Visais požymių skirtumo atvejais pastebėtas paveiktų druskomis augalų požymių reikšmių sumažėjimas, t.y. augalai tapo mažesni, smulkesniais lapais, formavo mažiau stiebų. Toks požymių sumažėjimas gali būti naudingas, kuriant gazoninio tipo pievinių miglių veisles.

Reikšminiai žodžiai: pievinė miglė, ląstelių kultūra, regenerantai.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 149-157

UDK 633.31:631.527

IMPROVING OF LUCERNE PRODUCTIVITY BY MEANS OF BREEDING

Antanas SVIRSKIS

Lithuanian Institute of Agriculture

Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district

E-mail: selekcentras@lzi.lt

Abstract

Lucerne breeding in Lithuania was initiated in 1928. The first Lithuanian variety ‘Augūnė I’ was developed in 1939. In 1962 the variety ‘Augūnė II’ was registered in the republic, ‘Žydrūnė’ in 1986 and ‘Birutė’ in 1998. A new lucerne variety ‘Malvina’ was transferred to the State Variety Testing in 2001.

Since the very beginning of lucerne breeding a special emphasis was put on the improvement of lucerne seed productivity so that even in rainy years an adequate seed yield is secured. However, cultivation of more productive varieties does not guarantee a high seed yield, as owing to frequent rains in the beginning of autumn the seeds quite often sprout in the pods.

Our trial catalogue includes more than 2400 varieties and breeding lines. Over the period of the last 25 years more than 1500 original varieties coming from almost all over the world have been tested in our collections. The majority of the tested varieties produced a lower yield than the registered varieties ‘Augūnė II’, ‘Žydrūnė’ and ‘Birutė’. However, almost every collection contained several varieties whose productivity was identical to that of the registered varieties, or even surpassed them. The selected varieties and individual biotypes were used for further breeding. Out of 900 varieties and breeding lines developed between 1968-2001 using different methods only 86 varieties produced a higher dry matter yield than the standard varieties by 5 and more per cent over 2-3 years of use, however only 20 varieties produced a higher seed yield than the standard. Our lucerne varieties performed well in the variety testing stations of the former Soviet Union, also in the collection trials in Latvia, Czech Republic and in some other countries.

However, in order to expand lucerne cultivation area in the country and to fully meet the demand for lucerne seed one should find possibilities to grow lucerne seed in southern countries, to develop and select lucerne varieties suitable for cultivation in grassland mixtures.

Key words: lucerne, breeding, seed production, varieties, winterhardiness, yield.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 149-157

UDK 633.31:631.527

LIUCERNŲ DERLINGUMO DIDINIMAS ATLIEKANT SELEKCIJĄ

A. Svirskis

Santrauka

Liucernų, derlingiausių pašarinių augalų, selekcija Lietuvoje pradėta 1928 metais. Pirmoji veislė ‘Augūnė I’ sukurta 1939 metais. 1962 metais šalyje buvo registruota veislė ‘Augūnė II’, 1986 m. – ‘Žydrūnė’, 1996 m. – ‘Birutė’. 2001 m. Valstybiniam augalų veislių tyrimui perduota nauja veislė ‘Malvina’.

Nuo liucernų selekcijos pradžios Lietuvoje didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į jų sėklingumo didinimą, kad ir nevisai palankiais metais jos subrandintų patenkinamą sėklų derlių.

Lietuvos žemdirbystės instituto liucernų veislių kataloge yra daugiau nei 2 400 liucernų veislių ir numerių. Per pastaruosius 25 metus ištirta daugiau kaip 1 500 jų veislių ir numerių, gautų beveik iš visų pasaulio šalių. Dauguma jų buvo mažiau derlingos, nei Lietuvoje sukurtos liucernų veislės. Tačiau kiekvienoje kolekcijoje būdavo veislių ir atskirų augalų, kurie ir nepalankiais metais subrandindavo sėklas. Atrinkti numeriai ir atskiri biotipai toliau selekcionuojami.

Per 1965-2001 metus, naudojant įvairius selekcijos metodus, sukurta per 900 liucernų numerių. Deja, per 2-3 naudojimo metus tik 86 iš jų davė 5 ir daugiau proc. didesnį sausųjų medžiagų derlių nei standartinės veislės ir tik 20 numerių – iš esmės didesnį sėklų derlių. Registruotos šalyje liucernų veislės ‘Augūnė II’, ‘Žydrūnė’ ir ‘Birutė’ sėklingumu išsiskyrė ir atliekant tyrimus Rusijoje, Kirgizijoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Latvijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Vis dėlto, norint išplėsti liucernų plotus šalyje ir visiškai patenkinti šių vertingų veislių sėklų poreikį, jų sėklas reikėtų išauginti pietiniuose kraštuose, sukurti ir atrinkti liucernų veisles, tinkančias auginti žolių mišinyje, skirtame ganykloms.

Reikšminiai žodžiai: liucernos, selekcija, sėklininkystė, veislės, atsparumas, derlius.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 158-164

UDK 633.264:633.265]:631.526.325

INVESTIGATION OF INTERGENERIC RYEGRASS-FESCUE AND INTERSPECIFIC RYEGRASS HYBRIDS DEVELOPED IN LITHUANIA

Steponas NEKROŠAS

Lithuanian Institute of Agriculture

Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district

E-mail: selekcentras@lzi.lt

Algirdas SLIESARAVIČIUS

Lithuanian University of Agriculture

Akademija, Kaunas district

E-mail: algis@nora.lzua.lt

Abstract

106 intergeneric ryegrass-fescue hybrids and 29 interspecific ryegrass hybrids were investigated in the variety testing trials at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva during 1988-2001.

The developed ryegrass-fescue hybrid variety ‘Punia’, which in 1998 was included in the list of plant varieties most suitable for cultivation in Lithuania, is notable for very high grass and dry matter yield, good overwintering, excellent regrowth and disease resistance.

During investigation of intergeneric ryegrass – fescue hybrids in 1997-1998 hybrid No.2444 developed from Italian ryegrass and meadow fescue was prominent in initial variety trials. Its dry matter yield was 18.28 t ha-1 and exceeded the variety ‘Punia’ by 1.78 t ha-1 or 10.8 percent. Digestibility reached 76.7 %, which was superior to ‘Punia’ by 3.7 %. In 2000-2001 in the initial variety trials good yield of dry matter – 14.44 t ha-1 was obtained in the hybrid No.2051 developed from Italian ryegrass and tall fescue, and its yield was by 1.08 t ha-1 or 8.1 % higher than that of ‘Punia’. Digestibility was 71.9 %, which exceeded ‘Punia’ by 3.8 %. Both hybrids displayed better wintering and regrowth after harvest in comparison with the variety ‘Punia’. Hybrids No.2444 and No.2051 will be submitted to the official trials.

Key words: ryegrass, fescue, intergeneric ryegrass-fescue hybrids, interspecific ryegrass hybrids.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 158-164

UDK 633.264:633.265]:631.526.325

TARPGENTINIAI SVIDRIŲ-ERAIČINŲ IR TARPRŪŠINIAI SVIDRIŲ HIBRIDAI

S. Nekrošas, A. Sliesaravičius

Santrauka

1988-2001 m. Lietuvos ţemdirbystės institute Dotnuvoje veislių bandymuose buvo ištirta 106 tarpgentiniai svidrių-eraičinų iš 29 tarprūšinių svidrių hibridai.

Sukurta ir 1998 m. įtraukta į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sŕrađŕ svidrių-eraičinų hibridinė veislė ‘Punia’, uţauginanti labai gausų žolės ir sausųjų medţiagų derlių, gerai ţiemojanti, puikiai atţelianti, atspari ligoms.

Vykdant tarpgentinių svidrių-eraičinų hibridų tyrimus 1997-1998 m. pradiniuose veislių bandymuose išsiskyrė gausiaţiedţių svidrių ir tikrųjų eraičinų hibridas Nr.2444. Jo sausųjų medžiagų derlius buvo 18,28 t ha-1 ir lenkė veislę ‘Punia’ 1,78 t ha-1, arba 10,8 proc. Šio numerio virškinamumas siekė 76,7 proc. ir buvo didesnis už ‘Punia’ 3,7 proc. 2000-2001 m. pradiniuose veislių bandymuose geras sausųjų medžiagų derlius 14,44 t ha-1 buvo gautas gausiažiedžių svidrių ir nendrinių eraičinų hibrido Nr.2051 ir jo derlius 1,08 t ha-1, arba 8,1 proc. buvo didesnis už ‘Punia’ derlių. Đio hibrido virđkinamumas buvo 71,9 proc. ir geresnis uţ ‘Punia’ 3,8 proc. Abu šie hibridai geriau žiemojo ir atžėlė po pjūčių, palyginus su veisle ‘Punia’.

Tarpgentinių svidrių-eraičinų hibridas Nr.2051 Valstybiniam augalų veislių tyrimui perduotas 2002 metais. Nr.2444 bus perduotas 2003 metais.

Reikšminiai žodžiai: svidrės, eraičinai, tarpgentiniai svidrių-eraičinų hibridai, tarprūšiniai svidrių hibridai.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 165-171

UDK 633.22:631.526.32

COCKSFOOT BREEDING IN LITHUANIA

Pavelas TARAKANOVAS

Lithuanian Institute of Agriculture

Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district

E-mail: pavelas@lzi.lt

Abstract

During a 77-year period (1924-2001) Lithuanian grass breeders have developed four varieties of cocksfoot (Dactylis glomerata ssp. glomerata L.) ‘Asta’, ‘Aukštuolė’, ‘Dainava’ and ‘Regenta’, that are included in the National List of Varieties.

The key task of breeding is to develop varieties differing in the rhythm of development. The late varieties are intended for cultivation in mixtures with clover and alfalfa. The early-ripening varieties are intended for the establishment of fast – re-growing pastures near farm buildings.

The new variety ‘Velinta’ was created by multiple selections of productive and late plants from the wild cocksfoot population obtained from Dagestan. It is a late hay-type variety that can be grown in mixtures with clover and alfalfa.

The genotype-environment analysis revealed that the breeding line No.1956, distinguished itself by the greatest genotypic effect, high plasticity and dry matter yield.

Local cocksfoot populations contain a sufficient diversity of characters that can be used for the development of new varieties.

The purpose of the present paper is to summarize and show prospects for cocksfoot breeding.

Key words: cocksfoot, breeding, varieties, breeding numbers.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 165-171

UDK 633.22:631.526.32

PAPRASTŲJŲ ŠUNAŽOLIŲ SELEKCIJA LIETUVOJE

P. Tarakanovas

Santrauka

Ilgamečio selekcinio darbo metu sukurtos 4 šunažolių veislės: ‘Asta’, ‘Aukštuolė’, ‘Dainava’ ir ‘Regenta’, kurios įrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą. Pagrindinė selekcijos kryptis – sukurti skirtingo vystymosi ritmo veisles. Vėlyvųjų veislių šunažolės skirtos mišiniams su dobilais ir liucernomis. Ankstyvos, greitai atželiančios veislės skirtos ganykloms, kurios yra netoli gyvulių laikymo vietos. Sukurta nauja vėlyva šunažolių veislė ‘Velinta’. Laukiniai genetiniai ištekliai gali būti naudojami kaip pradinė selekcinė medžiaga naujoms veislėms kurti.

Reikšminiai žodžiai: paprastoji šunažolė, selekcija, veislės, selekciniai numeriai.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 172-177

UDK 633.491:631.527

‘VIDMANTAI’- THE LITHUANIAN CULTIVAR OF FODDER GALEGA

Ligita BALEŽENTIENĖ, Vidmantas SPRUOGIS

Lithuanian University of Agriculture

E-mail: bo@nora.lzua.lt

Abstract

The first Lithuanian fodder galega (Galega orientalis Lam.) high-yielding cultivar ‘Vidmantai’ was bred in 1986-1995 at the Resarch Station of the Lithuanian University of Agriculture by applying group and individual selection of progeny from the wild populations. A good adaptability to Lithuanian agroclimatical conditions are established for the new fodder galega cultivar ‘Vidmantai’. ‘Vidmantai’ guarantee early, heavy, protein- rich yield and high resistance to phytopathogens and pests. In the competitive variety trials the cultivar ‘Vidmantai’ was tested during the period of 1996-2000.

Average data of 5 years of the competitive trials of dry matter yield varied from 12.0 up to 12.4 t ha-1 depending of the climatic conditions. The stable yield of seeds (0.60-0.62 tha-1) was estableshed. The protein content on average consist 219.0 g kg-1.

The cultivar ‘Vidmantai’ was registered in Lithuania in 2001. The breeders of ‘Vidmantai’ are L. Baležentienė, V. Spruogis and O. Kažemėkas.

Key words: fodder galega, breeding, cultivar ‘Vidmantai’.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai 2002, 2, 78, 172-177

UDK 633.491:631.527

RYTINIAI OŽIARŪČIAI ‘VIDMANTAI’

L.Baležentienė, V.Spruogis

Santrauka

Rytinių ožiarūčių (Galega orientalis Lam.) derlinga veislė ‘Vidmantai’ sukurta 1986-1995 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje kolekcinėse ir selekcinėse populiacijose taikant masinės ir individų atrankos metodus. Veislė ‘Vidmantai’ gerai prisitaikiusi prie Lietuvos klimato sąlygų, išaugina ankstyvą (gegužės pabaiga-birželio pradžia), gausų ir baltymingą žalios masės derlių. Veislei būdingos neatsidarančios ankštys ir didelis atsparumas ligoms bei kenkėjams. ‘Vidmantai’ perėjo visus selekcinio darbo etapus. Penkerių metų (1996-2000 m.) konkursinių bandymų duomenimis, žalios masės ir sėklų derlius gautas gana stabilus ir priklausomai nuo meteorologinių sąlygų atitinkamai vidutiniškai 5,79 ir 0,60 t ha-1, proteinų koncentracija – 219,0 g kg-1, 1000 sėklų masė – 8,04 g.

Rytinių ožiarūčių veislė ‘Vidmantai’ Lietuvoje registruota 2001 m.

Veislės autoriai – L. Baležentienė, V. Spruogis, O. Kažemėkas.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 178-184

UDK 633.2/.3:635.928:631.527

SELECTION OF PROMISING LOCAL ECOTYPES FOR THE DEVELOPMENT OF LAWN GRASS VARIETIES

Juozas MOCKAITIS, Juozas KANAPECKAS

Lithuanian Institute of Agriculture

Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district

E-mail: selekcentras@lzi.lt

Abstract

339 wild local ecotypes of smooth-stalked meadow grass (Poa pratensis L.), red fescue (Festuca rubra L.), bent grass (Agrostis tenuis Sibth.), sheep fescue (Festuca ovina L.) and other less widespread perennial grass species were collected from 176 habitats on Lithuania’s territory over the period 1994-2000. 318 ecotypes were thoroughly investigated (using 1-9 score system) for the following characters: height, diameter and density of a plant bush, leaf width and colour, number of inflorescences and disease incidence.

Most of the plants had characters and qualities estimated by on average 4-6 scores. According to individual characters this accounted for 70.8 to 88.8 per cent of the total investigated plants. A small part of plants had a dense bush (5.8 per cent) and narrow leaves (6.9 per cent). Ecotypes of smooth-stalked meadow grass were dominated by (90.6 per cent) the plants of wide-leaf subspecies (ssp. latifolia) with medium green leaf colour, and in the ecotypes of red fescue – plants with short rhizomes and dark green leaf colour. Most of the smooth-stalked meadow grass plants were not resistant to diseases, and the disease incidence on red fescue plants was low.

Plants of some ecotypes distinguished themselves by a great variety of characters and traits and were used as initial breeding material for the development of lawn grass varieties. However, there were very few universally promising plants suitable for lawn grass breeding. On the basis of the obtained data more promising regions for the collection of local ecotypes were defined.

Key words: wild local ecotypes, lawn grasses, selection.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 178-184

UDK 633.2/.3:635.928:631.527

PERSPEKTYVIŲ VIETINIŲ EKOTIPŲ ATRANKA VEJŲ ŽOLIŲ VEISLĖMS KURTI

J. Mockaitis, J. Kanapeckas

Santrauka

Lietuvos teritorijoje 1994-2000 m. iš 176 augimviečių surinkti 339 pievinių miglių (Poa pratensis L.), raudonųjų eraičinų (Festuca rubra L.), paprastųjų smilgų (Agrostis tenuis Sibth.), avinių eraičinų (Festuca ovina L.) ir kitų maţiau paplitusių daugiamečių žolių rūšių vietiniai laukiniai ekotipai. Išsamiai ištirta 318 ekotipų: nustatytas (1-9 balų sistema) augalų kero aukštis, diametras bei tankumas, lapų plotis ir spalva, ţiedynų gausumas, augalų paţeidimas ligomis.

Dauguma augalų turėjo vidutiniškai (4-6 balai) išreikštus poţymius ir savybes. Pagal atskirus poţymius tai sudarė nuo 70,8 iki 88,8 proc. visų tirtų augalų. Maţa dalis tirtų augalų turėjo tankų kerŕ (5,8 proc.) ir siaurus lapus (6,9 proc.). Pievinių miglių ekotipuose dominavo (90,6 proc.) plačialapių porūšio (ssp. latifolia) augalai su vidutiniškai ţalia lapų spalva, o raudonųjų eraičinų ekotipuose – augalai su trumpais šakniastiebiais ir tamsiai ţalia lapų spalva. Dauguma pievinių miglių augalų buvo neatsparūs ligoms, o raudonųjų eraičinų – maţai paţeisti.

Kai kurių ekotipų augalai išsiskyrė didele poţymių ir savybių įvairove ir buvo naudojami kaip pradinė selekcinė medţiaga vejų žolių veislėms kurti. Tačiau visapusiškai perspektyvių augalų, tinkančių vejų žolių selekcijai, buvo labai nedaug. Atsiţvelgus į tyrimų duomenis, nustatyti perspektyvesni Lietuvos regionai vietiniams ekotipams rinkti.

Reikšminiai žodžiai: vietiniai laukiniai ekotipai, vejų žolės, atranka.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 185-192

UDK 633.31/.37:632.4

AGENTS CAUSING FUNGAL DISEASES OF LEGUMINOUS (FABACEAE LINDL.) PLANTS

Banga GRIGALIŪNAITĖ, Albertas VITKUS

Institute of Botany

Žaliųjų ežerų 49, Vilnius

E-mail: banga@botanika.lt

Abstract

Diseases of the aboveground part of plants belonging to 12 genera (Anthyllis L., Astragalus L., Coronilla L., (Securigera DC.), Galega L., Glycine Willd., Lathyrus L., Lotus L., Medicago L., Melilotus Mill., Onobrychis Mill., Trifolium L., Vicia L.), 32 species and 14 sorts of the Fabaceae Lindl. family were investigated. Most widespread rusts and powdery mildews on plant species of the Trifolium L., Medicago L., and Vicia L. genera were defined. Uromyces baeumlerianus Bieb. was for the first time registered on white sweet clover Melilotus albus L. T. lupinaster is a new host-plant of Erysiphe trifolii. Most resistant to the disease agents were birdsfoot trefoil (Lotus corniculatus), big trefoil (L. uliginosus) and crown-vetch Coronilla varia L. (Securigera varia (L.) Lassen).

Key words: leguminous plants, varieties, micromycetes, incidence, Lithuania.

ISSN 1392-3196

Ţemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 185-192

UDK 633.31/.37:632.4

ANKŠTINIŲ (FABACEAE LINDL.) ŠEIMOS AUGALŲ GRYBINIŲ LIGŲ SUKĖLĖJAI

B. Grigaliūnaitė, A. Vitkus

Santrauka

Botanikos instituto eksperimentinės bazės kolekciniuose laukeliuose 1997- 2000 m. (soja (Glycine max) 1997-2001m.) nustatyti ankštinių (Fabaceae) šeimos 12 genčių (Anthyllis L., Astragalus L., Coronilla L., (Securigera DC.), Galega L., Glycine Willd., Lathyrus L., Lotus L., Medicago L., Melilotus Mill., Onobrychis Mill., Trifolium L., Vicia L.) 32 rūšių, 14 veislių antţeminės dalies ligų sukėlėjai.

Pirmŕ kartŕ ant baltaţiedţio barkūno (Melilotus albus) aptikta Baumlerio rūdelė (Uromyces baeumlerianus). Penkialapis dobilas (Trifolium lupinaster) – naujas dobilinio miltenio (Erysiphe trifolii) augalas šeimininkas.

Nustatyta, kad raudonasis, rausvasis šilinis dobilas, baltaţiedis barkūnas, saldţialapė kulkšnė neatsparūs miltligės sukėlėjams (Erysiphe trifolii, E. pisi, Microsphaera astragali). Rūdligių sukėlėjams (Uromyces striatus, U. trifolii-repentis, U. viciae-fabae) neatspari margoji liucerna, raudonasis dobilas, mėlynţiedis vikis, pupa. Trečių metų sėjos augalų lapus, kai kurių (mielynţiedţio vikio, vengrinio ir baltojo dobilo) stiebus, ankštis labiausiai paţeidė rūdligės. Augalų pašaknyje ir stiebuose aptikta Fusarium genties grybų.

Dėmėtligių sukėlėjai Ascochyta, Septoria bei Alternaria, Cladosporium genčių grybai plito negausiai ir didelės ţalos augalams nepadarė.

Atspariausi ligų sukėlėjams paprastasis (Lotus corniculatus) ir pelkinis (L. uliginosus) garţdeniai, dvispalvis raţenis Coronilla varia L. (Securigera varia (L.) Lassen).

Reikšminiai ţodţiai: ankštiniai (Fabaceae), rūšys, veislės, ligų sukėlėjai, grybai.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 193-201

UDK 633.491:631.527:631.524.86

achievements IN POTATO BREEDING IN LITHUANIA

Almantas Raţukas, Juozas Jundulas

Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture

Trakų Vokė, Vilnius

E-mail: sekretoriatas@voke.lzi.lt

Abstract

Potato breeding and seed production in Lithuania have been performed at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture since 1958. The key objective of potato breeding is to produce very early potato cultivars resistant to nematodes and major potato diseases. As the result of breeding work ten cultivars have been produced: ‘Mėta’, ‘Vilnia’, ‘Aistės’, ‘Nida’, ‘Mirta’, ‘Goda’, ‘Venta’, ‘Vokė’, ‘Liepa’, ‘Vaiva’. Almost all of them are immune to the worst potato disease – wart (Synchtrium endobioticum Schilb.) and to local pathotype of nematodes (Globodera rostochiensis Woll.). The other advantages – high yield, suitability for processing industry, excellent cooking qualities, good taste or attractive shape were also the chief targets in the development of Lithuanian potato cultivars.

Key words: potatoes, potato breeding, resistance to nematodes and diseases.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 193-201

UDK 633.491:631.527:631.524.86

BULVIŲ SELEKCIJos pasiekimai LIETUVOJE

A. Raţukas, J. Jundulas

Santrauka

Bulvių selekcija vykdoma Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale. Bulvių selekcinis darbas pradėtas 1958 m. ir yra nenutrūkstamai tęsiamas. Sukurtos įvairaus ankstyvumo bulvių veislės: ‘Venta’, ‘Vokė’, ‘Vaiva’, ‘Liepa’, ‘Mirta’, ‘Nida’, ‘Aistės’, ‘Vilnia’, ‘Mėta’ ir ‘Goda’.

Šių veislių bulvės yra derlingos, turi pakankamai daug prekinių gumbų, daug krakmolo ir maţai redukuojančio cukraus. Tinka perdirbimo pramonei, turi geras kulinarijos ir skonio savybes.

Šios bulvių veislės yra pritaikytos Lietuvos klimato sąlygoms, silpnai pažeidžiamos labiausiai paplitusių ligų – juodosios kojelės, virusinių ligų, paprastųjų rauplių, rizoktonijos. Bulvienojai yra vidutiniškai atsparūs, o gumbai atsparūs bulvių marui.

Visos veislės turi imunitetą pagrindinei bulvių karantininei ligai Lietuvoje – bulvių vėžiui. Bulvių veislės ‘Liepa’, ‘Aistės’, ‘Mirta’, ‘Nida’, ‘Vilnia’, ‘Goda’, ‘Mėta’, Vaiva turi imunitetą ir Lietuvoje paplitusiai bulvių nematodų rasei – Globodera rostochiensis Ro1 patotipui. Tai ypač svarbu atsėliuojant bulves mažuose miestiečių daržuose, priesodybiniuose žemės plotuose, vykdant sėklininkystę.

Visos bulvių veislės, sukurtos Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale, pasižymi pakankamai dideliu atsparumu ligoms, todėl yra labai tinkamos ekologiniam ūkininkavimui.

Reikšminiai žodžiai: bulvės, bulvių selekcija, atsparumas nematodams ir ligoms.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 202-210

UDK 633.853.492<324>:631.527

COLLABORATION BETWEEN JÕGEVA PLANT BREEDING INSTITUTE AND SVALÖF WEIBULL AB IN WINTER TURNIP RAPE (BRASSICA RAPA ssp. OLEIFERA f. BIENNIS) BREEDING

Saima KALEV

Jõgeva Plant Breeding Institute

Jõgeva, Estonia

E-mail: Saima.Kalev@jpbi.ee

Christer PERSSON

Svalöf Weibull AB

Svalöv, Sweden

E-mail: Christer.Persson@swseed.se

Abstract

Winter turnip rape breeding was started at the Jõgeva Plant Breeding Institute in 1993 in collaboration with Svalöf Weibull AB (Sweden).

The main goal of the project is to develop new turnip rape varieties adapted to the Estonian soil and climatic conditions and also to test winter hardiness and yield of new material aimed for Sweden. Identical trials are sown in Estonia and in Sweden. In Estonia yield trials with 98 lines were sown at Jõgeva (Jõgeva Plant Breeding Institute), Tartu (Estonian Agricultural University) and Saku (Estonian Institute of Agriculture 1993-1999), since 2000 in Mooste (department of Jõgeva PBI in South Estonia). Observation trials were established with 346-500 lines each on 2 m2 plots annually from 1993 to 2001 at Jõgeva.

During the collaborative breeding program winter turnip rape varieties ‘Salut’ (1997), ‘Focus’ (1997) and ‘Credit’ (1999) were listed in Sweden. By the agreement the varieties passed on to the official trials after 1996 are joint varieties. As a result of the co-operative trials carried out by the Jõgeva Plant Breeding Institute and Svalöf Weibull AB during 1997-2001 there were developed 9 joint lines and included in the official trials, in Estonia (four) and in Sweden (nine). From these lines the winter turnip rape variety ‘Prisma’ was listed in Estonia, and ‘Largo’ in Sweden (both since 2002). In the official trials there are 5 joint winter turnip rape lines, 2 in Estonia, 3 in Sweden. The collaborative breeding program will be continued.

The breeding work in Estonia has been supported by the grants provided by the Estonian Science Foundation.

Key words: winter turnip rape, yield, winter hardiness, new varieties, advantages comparing with winter rapeseed.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 202-210

UDK 633.853.492<324>:631.527

ŽIEMINIŲ RAPSIUKŲ SELEKCIONAVIMAS

S. Kalev, Ch. Persson

Santrauka

Žieminių rapsiukų (Brassica Rapa ssp. Oleifera f. Biennis) selekcija Jogevos augalų selekcijos institute (Estija) pradėta 1993 metais bendradarbiaujant su Svalovo Weibulo AB (Švedija).

Tikslas – sukurti naujas rapsiukų veisles, tinkančias auginti Estijos dirvožemio ir klimato sąlygomis, taip pat ištirti naujosios medžiagos, skirtos Švedijai, atsparumą žiemojimui ir derlių. Vienodi bandymai įrengti Estijoje ir Švedijoje.

Estijoje veislių konkursiniai bandymai su 98 linijomis buvo pasėti Jogevoje (JAST) , Tartu (Estijos žemės ūkio universitete) ir Saku (Estijos žemės ūkio institutas) 1993-1999 m. bei Mustėje (Jogevos ASI skyrius Pietų Estijoje) 2000 metais. Stebėjimo bandymai buvo atliekami Jogevoje kasmet 1993-2000 m. su 346-500 linijomis kiekviename 2 m2 laukelyje.

Bendradarbiavimo selekcijos programos metu žieminių rapsiukų veislės ‘Salut’ (1997), ‘Focus’ (1997) ir ‘Credit’ buvo registruotos Švedijoje. Pagal susitarimą veislės, perduotos Valstybiniam augalų veislių tyrimui po 1996 metų, yra bendros veislės. Bendradarbiavimo tarp Jogevos augalų selekcijos instituto ir Svalovo Weibulo AB metus, t.y. 1997-2001 m. sukurtos 9 žieminių rapsiukų linijos ir perduotos Valstybiniam augalų veislių tyrimui – 4 Estijoje ir 9 Švedijoje. Iš šių linijų žieminių rapsiukų veislė ‘Prisma’ buvo registruota Estijoje, ‘Largo’ – Švedijoje (abi veislės registruotos 2002 m.). Valstybiniuose bandymuose tiriamos 5 bendros žieminių rapsiukų linijos – 2 Estijoje ir 3 Švedijoje.

Đi bendradarbiavimo selekcijos srityje programa bus tćsiama.

Selekcinį darbą Estijoje rėmė Estijos mokslo fondas.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai rapsiukai, derlius, atsparumas žiemojimui, naujos veislės, privalumai, palyginus su žieminiais rapsais.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 211-217

UDK 633.12:631.527

CREATION AND EVALUATION OF BUCKWHEAT INITIAL BREEDING MATERIAL

Gediminas ALMANTAS

Vokė Branch of the Lihuanian Institute of Agriculture

Trakų Vokė, Vilnius

E-mail: almavals@takas.lt

Abstract

Buckwheat breading was started at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture in 1997. The aim of the present study was to collect the buckwheat genotipes, most suitable for the Lithuanian agroclimatic conditions and to create hight-yielding, of high-grain quality buckwheat varieties, differing in the rhythm of development. Hybridization, individual and mass selection are used for the creation of buckwheat initial breeding material. 49 buckwheat varieties and breeding lines were evaluated for important agronomic characteristics over the period of 1997-1998 in the collection nursery. Varieties ‘Volma’, ‘Anita Bieloruskaya-1’, ‘Anita Bieloruskaja-2’, Bieloruskij determinant-1’, ‘Bieloruskij determinant-2’, ‘Žniayarka’, landraces from Varėna district G12 and G13, also breeding lines G1, G4, G5, G7, G8 were distinguished by complex important characters. This breeding material is used in the buckwheat breeding programme as donors of valuable characters. In the competitive variety trials breeding line G1 was distinguished for grain yield, fast ripening, and resistance to seed rain. It surpassed the standard variety by 7.7 % in grain yield, grain protein content made up 10.2 %, husk content – 26.6 %. It ripens 7-8 days earlier than the standard variety ‘Volma’. G1 was transferred to the official variety trials in 2001.

Key words: buckwheat, variety, breeding, collection, competitive variety trials.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 211-217

UDK 633.12:631.527

PRADINĖS MEDŽIAGOS GRIKIŲ SELEKCIJAI KŪRIMAS IR ĮVERTINIMAS

G. Almantas

Santrauka

Grikiai Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale selekcionuojami nuo 1997 metų. Tikslas – atrinkti tinkamiausius Lietuvos dirvožemio ir klimato sąlygoms grikių genotipus, kurti derlingas, geros grūdų kokybės, skirtingo vystymosi ritmo grikių veisles. Selekcionuojant grikius, taikoma hibridizacija ir masinė atranka. 1997 ir 1998 m. kolekcijoje tirtos 49 grikių veislės ir selekcinės linijos pagal svarbiausius biologinius ir ūkiniu požiūriu naudingus požymius. Pagal kompleksą svarbių požymių išsiskyrė šios veislės: ‘Volma’, ‘Anita Bieloruskaja-1’, ‘Anita Bieloruskaja-2’, ‘Bieloruskij determinant-1’, ‘Bieloruskij determinant-2’, ‘Žniajarka’, vietinės grikių populiacijos iš Varėnos rajono – G12 ir G13 bei selekcinės linijos – G1, G4, G5, G7 ir G8, kurios naudojamos kaip įvairių požymių donorai toliau selekcionuojant grikius.

Konkursiniuose veislių bandymuose numeris G1 pasižymėjo gausiu derliumi, ankstyvumu ir atsparumu grūdų išbyrėjimui. Grūdų derliumi standartinę veislę jis lenkė 7,7 %, jų baltymingumas siekė 10,2 %, lukštingumas – 26,6 %, o subręsta 7-8 dienomis anksčiau už standartinę veislę ‘Volma’. Numeris G1 2001 metais perduotas Valstybiniam augalų veislių tyrimui.

Reikšminiai žodžiai: grikiai, veislės, selekcija, kolekcija, konkursiniai veislių bandymai.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 218-227

UDK 633.521: 631.523

EVALUATION OF INITIAL BREEDING MATERIAL OF FIBER FLAX

Kćstutis BAČELIS

Upytė Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture

Upytė, Panevėžys distr.

E-mail: lzi.upyte@post.omnitel.net

Abstract

Over the period 1966-2001 the collection of more than 350 flax varieties and breeding lines from different countries was investigated at the Upytė Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture. It is desirable for the new flax varieties to be highly adaptable, stable-yielding and have a high quality of fibre under different growing conditions. The varieties and breeding lines were tested for productivity, fiber content, lodging resistance, duration of growing period, fiber quality, plant height, diseases resistance etc. The collection serves as a basis for selecting flax varieties for further hybridisation. The following varieties and breeding lines possessing the complex of qualities and valuable characters have been chosen. ‘Hera’, ‘Signal’, ‘Progress’, ‘Svapo’, ‘Wiersum 7005-1’, ‘Datcha’, ‘Laura’, G-1071-6-2, G-1071-4, ‘Viola’, ‘Ilona’, ‘Aoyagi’, ‘L-1120’, ‘VNIIL-19’, ‘VNIIL-11’, ‘Opaline’, ‘A-29’, ‘D-20’, ‘C-108’, ‘Bertelin’, ‘Viking’, ‘Ariane’, ‘Diane’, ‘Hermes’, ‘Elise’, ‘Belinka’, ‘Regina’, ‘Argos’, ’Aleksim’, etc. The varieties and breeding lines with satisfactory value for cultivation have been involved in the program of fiber flax breeding.

Key words: fiber flax, breeding, lodging resistance, fiber quality, variety.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 218-227

UDK 633.521: 631.523

PRADINĖS MEDŽIAGOS LINŲ SELEKCIJAI ĮVERTINIMAS

K. Bačelis

Santrauka

1966-2001 m. Lietuvos ţemdirbystės instituto Upytės bandymų stotyje tirta per 350 įvairių linų veislių bei selekcinių linijų kolekcija. Jos tirtos produktyvumo, atsparumo išgulimui, rūdligei (Melampsora lini Desm.) ir fuzariozei (Fusarium spp.), pluošto išeigos, augalų aukđčio, vegetacijos trukmės ir kitais atţvilgiais. Kolekcija – pagrindas, parenkant linų veisles hibridizacijai. Išskirtos veislės bei selekcinės linijos, turinčios kompleksŕ teigiamų savybių – ‘Belinka’, ‘Regina’, ‘Ilona’, ‘Viola’, ‘Wiersum 7005-1’ (NLD), ‘Progress’, ‘Signal’, ‘D-20’, ‘Mogiliovskij’ (BLR), ‘Svapo’ (POL), ‘Datcha’, ‘Argos’, ‘Viking’, ‘Ariane’, ‘Hermes’, ‘Diane’ (FRA), ‘Laura’, ‘Elise’ (BEL), ‘L-1120’, G-1071-6-2, G-1071-4, ‘VNIIL-19’, ‘VNIIL-11’, ‘A-29’, ‘C-108’, ‘Aleksim’ (RUS), ‘Aoyagi’ (JPN), ‘Bertelin’ (DEU) ir kt., kurios gali būti naudojamos naujoms linų veislėms kurti. Gerinant naujų linų veislių atsparumŕ išgulimui bei didinant jų produktyvumŕ, veislių bei pavyzdţių donorų reikia ieškoti tarp Olandijos ir Prancūzijos veislių. Didinant linų pluošto išeigą, į selekcijos programas reikia įtraukti veisles iš Rusijos bei Prancūzijos, o norint sukurti veisles atsparias rūdligei ir fuzariozei – veislių donorų reikėtų ieškoti tarp Rusijos veislių.

Reikšminiai ţodţiai: linai, selekcija, atsparumas išgulimui, pluošto kokybė, veislė.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 228-234

UDK 633.367:631.527

BREEDING OF NARROW-LEAVED SIDERAL LUPINE RESISTANT TO FUNGAL DISEASES

Zita MAKNICKIENĖ

Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture

Trakų Vokė, Vilnius

E-mail: almavals@takas.lt

Abstract

Breeding of lupines was started in Lithuania in 1934 at the Dotnuva Plant Breeding Station. In 1957 lupine breeding was transferred to the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture, where it has been carried out until the present day. Lately, the spread of the fungal disease anthracnose (Colletotrichtum lindemuthianum Br.et.Cav.), has turned breeders’ attention to the narrow – leaved (Lupinus angustifolius L.) lupine. This lupine species is distinguished by a higher resistance to fungal diseases compared with yellow lupine.

Breeding is carried out in two directions: developing of narrow – leaved fodder and sideral lupine cultivars. The initial material for narrow – leaved lupine breeding was obtained from the N.I. Vavilov Institute of Plant Industry (St. Petersburg), Belarus Institute of Agriculture and other institutions. The most adapted to the Lithuanian conditions breeding material is used for the intervarietal hybridization. In addition, the individual selection is widely used.

During the 1999-2001 8 promising varieties of a narrow – leaved lupine were tested in the competive variety trials. These varieties exceeded the standard variety ‘Snaigiai’ by some characteristics. ‘Snaigiai’ has been grown in Lithuania since 1962. All the tested breeding lines (except No.1673) were distinguished for high seed yield (1.4-2.4 t ha-1, standard variety – 0.72 t ha-1), high resistance to anthracnose (infected plants 2.5-10.0 %), fast development at all growth stages, short growing season. From the point of view of genetics, it is very valuable breeding material, characterized by important properties. Over the period of 1995-2001 the new narrow – leaved sideral lupine variety ‘Derliai’ was created. In 2002 the variety was included in the National List.

Key words: narrow – leaved sideral lupine, breeding, intervarietal hybridization, individual selection, variety.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 228-234

UDK 633.367: 631.527

ATSPARIŲ GRYBINĖMS LIGOMS SIAURALAPIŲ SIDERACINIŲ LUBINŲ VEISLIŲ KŪRIMAS

Z. Maknickienė

Santrauka

Nuosekli lubinų selekcija Lietuvoje pradėta 1934 m. Dotnuvos selekcijos stotyje. 1957 m. perkelta į LŽI Vokės filialą, kur selekcinis darbas su geltonaisiais lubinais atliekamas nepertraukiamai iki šiol. Pastaruoju metu, išplitus Lietuvoje naujai grybinei ligai antraknozei (Colletotrichtum lindemuthianum Br. et. Cav.), skiriamas didelis dėmesys naujai lubinų rūšiai – siauralapiams lubinams (Lupinus angustifolius L.), kurie pasižymi didesniu atsparumu grybinėms ligoms, palyginus su geltonaisiais lubinais.

Siauralapiai lubinai selekcionuojami dviem kryptimis: tai siauralapių sideracinių ir siauralapių pašarinių lubinų selekcinės medžiagos kūrimas. Pradinė medžiaga siauralapių lubinų selekcijai buvo gauta iš Vavilovo augalininkystės instituto (Sankt Peterburgas), Baltarusijos žemdirbystės instituto ir kitų mokslo įstaigų. Ištirtos ir labiausiai atitinkančios lubinų selekcijos darbo kryptį veislės naudojamos tarpveisliniams kryžminimams. Be tarpveislinio kryžminimo, selekcijos darbe plačiai naudojama individinė atranka.

1999-2001 m. konkursiniuose veislių bandymuose buvo tirti 8 perspektyvūs siauralapių sideracinių lubinų numeriai, perėję visus selekcinio darbo etapus, vienu ar keliais požymiais pranašesni už standartinę veislę ‘Snaigiai’, kuri Lietuvoje auginama nuo 1962 m. Visi selekciniai numeriai (išskyrus No.1673) pasižymėjo gausiu sėklų derliumi (1,4-2,4 t ha-1; standarto 0,72 t ha-1), dideliu atsparumu antraknozei (pažeistų augalų 2,5-10,0 %), sparčiu vystymusi visais augimo tarpsniais, trumpu vegetacijos periodu. Genetiniu požiūriu tai vertinga selekcinė medžiaga, pasižyminti naudingomis ūkinėmis savybėmis. 1995-2001 m. sukurta nauja siauralapių sideracinių lubinų veislė ‘Derliai’, kuri 2002 m. įrašyta į Tinkamiausių auginti Lietuvoje augalų veislių sąrašą.

Reikšminiai žodžiai: siauralapiai sideraciniai lubinai, tarpveislinis kryžminimas, individinė atranka, veislės.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 235-244

UDK 635.1/.8:631.527/091)(474.5)

SOURCES, DEVELOPMENT AND ACHIEVEMENTS OF VEGETABLE BREEDING

Ona BARTKAITĖ, Česlovas BOBINAS

Lithuanian Institute of Horticulture

Babtai, Kaunas district

E-mail: institutas@lsdi.lt

Abstract

In Lithuania vegetable breeding was started by prof. S. Nacevičius in the training garden of Dotnuva Agricultural Academy in 1924. From introduced varieties by employing the selection method there were developed white cabbage ‘Dotnuvos baltarusiškieji’, onion ‘Lietuvos didieji’, and by crossings – tomato ‘Dotnuvos tobulybė’.

From the training garden vegetable breeding was transferred to the State Breeding Station and in 1956 to the Vytėnai Experimental Station (at present the Lithuanian Institute of Horticulture). Selection, crossings and mutagenesis were employed in breeding work. Later breeding of heterotic hybrids was started. Breeding work in Lithuania resulted in 54 varieties of vegetables, 41 of which were included into the list of most suitable varieties for cultivation in Lithuania.

Key words: history, selection, vegetable.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 235-244

UDK 635.1/.8:631.527/091)(474.5)

DARŽOVIŲ SELEKCIJOS IŠTAKOS, RAIDA IR PASIEKIMAI

O. Bartkaitė, Č. Bobinas

Santrauka

Daržovių selekcija Lietuvoje pradėta 1924 m. Dotnuvos žemės ūkio akademijos mokomajame darže (prof. S. Nacevičius). Atrankos metodu iš įvežtinių veislių sukurti gūžiniai kopūstai ‘Dotnuvos baltarusiškieji’, svogūnai ‘Lietuvos didieji’, panaudojus kryžminimus pomidorai ‘Dotnuvos tobulybė’.

Iš mokomojo daržo selekcija perkelta į Valstybinę selekcijos stotį, o nuo 1956 metų – į Vytėnų bandymų stotį (šiuo metu Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas). Selekcionuojant naudota atranka, kryžminimai, mutagenezė. Vėlesniuose etapuose pradėta heterozinių hibridų selekcija. Selekcinio darbo Lietuvoje rezultatas – 54 daržo augalų veislės, iš kurių 41 įrašyta į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą.

Reikđminiai ţodţiai: darţo augalai, istorija, selekcija.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 245-250

UDK 635.25:631.527

PATHWAYS OF ONION REGENERATION via FLOWER AND OVARY CULTURE

Danguolė KAMŠTAITYTĖ, Vidmantas STANYS

Lithuanian Institute of Horticulture

Babtai, Kaunas district

E-mail: rasa@lsdi.lt

Abstract

Pathways of plant regeneration via onion flower and ovary culture were investigated at the Lithuanian Institute of Horticulture. Efficiency of gynogenesis and regeneration of adventitious shoot were evaluated. For morphogenesis induction 2503 flowers and 1752 ovaries were plated on the induction B5 medium, supplemented with 2 mg l-1 2.4-D and BA. After 30-40 days explants were subcultured to the regeneration medium. Regenerated structures were transferred to the multiplication (M3), elongation or rooting medium. Chromosome numbers of plantlets were counted in root tip squash preparations. The frequency of structure induction on flower culture was 0-3.45 % while ovaries dispersed 0-1.18 %. Efficiency of gynogenesis reached 0-1.75 %, respectively of adventitious shoot formations – 0-3.45 %. The use of flower culture technique was more effective in comparison with ovary culture. The output of structures and type of morphogenesis depended on the plant genotype.

Key words: adventitious shoots, Allium cepa L., flower and ovary culture, gynogenesis.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 245-250

UDK 635.25:631.527

AUGALŲ REGENERACIJA SVOGŪNŲ ŽIEDŲ IR MEZGINIŲ KULTŪROSE

D. Kamštaitytė, V. Stanys

Santrauka

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute ištirti svogūnų regeneracijos keliai žiedų ir mezginių kultūrose. Vertintas ginogenezės ir adventyvinių ūglių formavimosi efektyvumas. Ant B5 indukcijos terpės, papildytos 2 mg l-1 2,4-D ir BAP, buvo pasodinta 2503 žiedai ir 1752 mezginės. Po 30-40 dienų eksplantai persodinti ant regeneravimo terpės. Regeneravusios struktūros perkeltos ant dauginimo, tįsimo ar šaknijimosi terpių. Ploidiškumas nustatytas skaičiuojant chromosomas regenerantų šaknelių ląstelėse.

Svogūnų regeneracijos dažnumas ir morfogenezės tipas priklausė nuo augalo genotipo. Žiedų kultūroje struktūrų indukcijos dažnumas buvo 0-3,45 %. Mezginių kultūroje jis svyravo nuo 0 iki 1,18 %. Ginogenezės dažnumas siekė 0-1,75 %, atitinkamai adventyvinių ūglių formavimosi – 0-3,45 %. Žiedų kultūros naudojimas buvo efektyvesnis, palyginus su mezginių kultūra.

Reikšminiai žodžiai: adventyviniai ūgliai, Allium cepa L., ginogenezė, žiedų ir mezginių kultūra.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 251-258

UDK 635.112:581.1

GENERATIVE DEVELOPMENT OF CYLINDRIC RED BEET FROM DIFFERENTLY MATURED MOTHER PLANTS

Danutė PETRONIENĖ, Zita DUCHOVSKIENĖ

Lithuanian Institute of Horticulture

Babtai, Kaunas district

E-mail: rasa@lsdi.lt

Abstract

Trials were carried out with 10 red beet breeding numbers of a cylinder type at the Lithuanian Institute of Horticulture in 1999-2000. The influence of vegetative maturity of mother plants on the quantity and quality of generative development of cylinder red beet was investigated. Seeds of red beet were sown in May, in June or in July. Dependence of root size of red beet upon sowing date and growing conditions was determined. Mother plants were potted in the greenhouse at the temperature of +180±50C and 14-16 h photoperiod in February for speeding up generative development of red beet. The majority of red beet mother plants were in organogenesis stage II or at the beginning of III1 in October, in organogenesis stage III1 or at the beginning III2 in February. Significant influence of root maturity and genotype differences upon organogenesis stages was not observed, but for the most part these factors affected the amount of generatively developing plants and the rate of generative phases. The linear relation with high correlation between root size and the amount of stalks (r = 0.820), between the amount of stalks and productivity of seed plants (r = 0.798) were determined and linear relation with moderate correlation between root size and productivity of seed plants (r = 0.574) were determined.

Key words: red beet of cylinder type, generation, vegetative maturity, generative development, organogenesis stage.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 251-258

UDK 635.112:581.1

CILINDRINIŲ RAUDONŲJŲ BUROKĖLIŲ GENERATYVINĖS RAIDOS PRIKLAUSOMUMAS NUO JŲ VEGETATYVINIO IŠSIVYSTYMO

D.Petronienė, Z. Duchovskienė

Santrauka

1999-2000 m. tirta 10 selekcinių numerių cilindrinių burokėlių generatyvinės raidos tempai ir parametrai, atsižvelgiant į pasodų išsivystymą. Generacijai gauti per vienerius metus žiemos – pavasario periodu sėklojai auginti šildomuose stikliniuose šiltnamiuose +180C ± 50 temperatūroje, fotoperiodas 14-16 val. Pasodai buvo gegužės, birželio ir liepos mėnesių sėjos. Tyrimais nustatyta, kad burokėlių išsivystymo trukmė ir augimo sąlygos turėjo įtakos šakniavaisių dydžiui. Nepriklausomai nuo burokėlių dydžio ir jų išsivystymo, spalio mėnesį daugumos pasodų epikalinės meristemos buvo II, o vasario pradžioje, priklausomai nuo genotipų, III1 ar net III2 organogenezės etape. Generatyvinės raidos tempus ir parametrus lėmė pasodų dydis, genotipai ir augimo sąlygos. Nustatyta stipri (r = 0,82) tiesinė priklausomybė tarp pasodų dydžio ir morfogenetinių struktūrų bei tarp morfogenetinių struktūrų ir sėklojų produktyvumo (r = 0,798). Sėklinis produktyvumas su pasodų dydţiu koreliuoja vidutiniđkai (r = 0,574).

Reikšminiai žodžiai: cilindriniai burokėliai, generacija, generatyvinė raida, morfogenetinės struktūros, organogenezės etapai, vegetatyvinis išsivystymas.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 259-263

UDK 635.13:631.526.325:631.524.86

COMBINING ABILITY OF CARROT STORAGE DURABILITY AND DISEASE RESISTANCE

Rasa KARKLELIENĖ

Lithuanian Institute of Horticulture

Babtai, Kaunas district

E-mail: rasa@lsdi.lt

Abstract

Research was carried out at the Vegetable Breeding Department of the Lithuanian Institute of Horticulture in 1997-1999. The value of parental forms was established by assessing of investigated general combining ability (GCA) and specific combining ability (SCA) traits in hybrids. Storage durability of carrots and resistance to phoma rot are determined by chemical composition, maturity degree, soil, meteorological conditions, etc. After assessing GCA effects on storage durability of carrots it was established, that tester No. 01309 best transmits this trait to progeny. The resistance to phoma was accumulated in hybrids derived from crossings with CMS (cytoplasmatic male sterility) line N 0557 and testers No. 01309.

After comparing of GCA and SCA variances of storage durability of carrot and resistance to phoma rot it was established that genes with additive effects were more significant for inheritance of this traits.

Key words: carrot, inheritance, genes, combining ability, hybrids, disease resistance, and root storage durability.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 259-263

UDK 635.13:631.526.325:631.524.86

MORKŲ ŠAKNIAVAISIŲ LAIKYMOSI IR ATSPARUMO LIGOMS KOMBINACINĖ GALIA

R. Karklelienė

Santrauka

Tyrimai atlikti 1997-1999 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Selekcijos skyriuje. Tėvinių formų vertė nustatyta įvertinus tirtų požymių bendrąją kombinacinę galią (BKG) ir specifinę kombinacinę galią (SKG) hibriduose. Morkų šakniavaisių laikymąsi žiemą ir atsparumą fomozei lemia morkų cheminė sudėtis, subrendimo laipsnis, dirvožemis, meteorologinės sąlygos ir kt. Įvertinus morkų šakniavaisių laikymosi per žiemą BKG efektus, nustatyta, kad šį požymį palikuonims geriausiai perdavė testeris Nr. 01309. Hibridai, atsparūs fomozei, buvo gauti kryžminimo kombinacijose su CVS (citoplazminis vyriškas sterilumas) linija N 0557 ir testeriu Nr. 01309.

Palyginus morkų šakniavaisių laikymosi ir atsparumo fomozei BKG ir SKG variantus, nustatyta, kad šiems požymiams paveldėti svarbesni buvo genai su adityviniais efektais.

Reikšminiai žodžiai: atsparumas ligoms, genai, hibridai, kombinacinė galia, morkos, paveldėjimas, šakniavaisių laikymasis.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 264-273

UDK 635.64:631.526.32(474.2)

THE NEW TOMATO VARIETIES OF ESTONIA

Maia RAUDSEPING, Ingrid BENDER, Pille SOOVÄLI

Jõgeva Plant Breeding Institute

Jõgeva village, Jõgeva county, Estonia

E-mail: Maia.Raudseping@jpbi.ee

Abstract

Breeding of tomatoes was started in 1945 at the Jõgeva Plant Breeding Institute. The varieties suitable for growing in outdoor conditions were the objective of the first period. The next period started in 1968 with breeding of the varieties suitable for growing mainly for unheated and plastic greenhouses /Jaagus, 1994/.

The main aims in breeding are as follows: varieties and hybrids with medium size fruits, good flavour, high productivity, early-ripeness, resistance to leaf mold (Fulvia fulva (Cke) Cifferi), late blight (Phytophtora infestans de By.), early blight (Alternaria solani J. et Gr.) and gray mold (Botrytis cinerea Pers.), cracking of fruits, slow regeneration of side shoots, lower light and temperature requirements.

A lot of varieties from many countries and different cultivated and semi-cultivated forms have been studied in various collection trials during the years. The object was to find initial material of breeding. The main breeding method was crossing and continual selection of hybrids.

Four new tomato varieties have been developed at the Jõgeva Plant Breeding Institute during the last 5 years. Results of analyses suggest that crossings between different cultivated and semi-cultivated forms give interesting hybrids and new varieties in tomato breeding. Crossing with semi-cultivated form sub. sp. subspontaneum var. pruniforme Brezh. gave the new hybrid-variety ‘Piibe’ F1. It is an indeterminate variety with vegetative growth, high productivity and disease resistance. Crossing with cultivated form sub. sp. cultum var. validum Brezh. gave the new hybrid L-66-1. From this hybrid the new variety ‘Varto’ was selected during the years. ‘Varto’ is semi-determinate, early ripening, shade tolerant, with compact plants and with small fruits, is suitable for growing in semi-shaded garden, on balcony and on windowsill, survive twenty-four-hour-lightening. Crossing with cultivated form sub. sp. cultum var. vulgare Brezh. gave initial material for two new varieties. ‘Valve’ is early ripening, semi-determinate, with generative growth, with high productivity, resistant to leaf mold and cracking of fruits. ‘Mai’ is early ripening, determinate, with generative growth, and with slow regeneration of side shoots.

Key words: breeding, continual selection, crossing, disease resistance, hybrid, local breed, new variety.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 264-273

UDK 635.64:631.526.32(474.2)

NAUJOS ESTIŠKOS POMIDORŲ VEISLĖS

M. Raudseping, I. Bender, P. Soovāli

Santrauka

Pomidorų selekcija buvo pradėta 1945 metais Jogevos augalų selekcijos stotyje. Pirmojo selekcinio darbo periodo tikslas buvo sukurti veisles, tinkamas auginti lauko sŕlygomis. Nuo 1968 metų pradėtos kurti veislės, tinkančios nešildomiems ir plastikiniams šiltnamiams.

Pomidorų selekcijos tikslas – sukurti veisles ir hibridus su vidutiniu vaisių dydžiu, gero skonio, derlingas, anksti subręstančias, atsparias lapų pelėsiui, vėlyvajam ir ankstyvajam marui, pilkajam pelėsiui, vaisių sproginėjimui, su lėta šoninių daigų regeneracija, mažesniais poreikiais šviesai ir temperatūrai.

Per pastaruosius penkerius metus 4 naujos pomidorų veislės buvo sukurtos Jogevos augalų selekcijos institute. Tyrimų rezultatai rodo, kad sukryžminus įvairias kultūrines ir pusiau sukultūrintas formas, gaunami įdomūs hibridai. Sukryžminus naują pomidorų veislę su pusiau sukultūrinta forma Sub. sp. subspontaneum var. pruniforme Brezh., gauta hibridinė veislė ‘Piibe’ F1. Tai yra vidutinio ankstyvumo veislė, pasižyminti vegetatyviniu augimu, dideliu produktyvumu ir atsparumu ligoms.

Sukryžminus su kultūrine forma Sub. sp. cultum var. validum Brezh., gautas naujas hibridas L-66-1. Iš šio hibrido per keletą metų buvo sukurta nauja veislė ‘Varto’. Ji yra ankstyva, gerai toleruoja pavėsį, auga kompaktiškai, pasižymi mažais vaisiais, ją galima auginti pavėsingame darže, balkone ar ant palangės; pakenčia 24 valandų šviesos periodą.

Kryžminant su kultūrine forma Sub. sp. cultum var. vulgare Brezh., gauta pradinė medžiaga dviem naujoms veislėms. ‘Valve’ yra ankstyva, pasižymi generatyviniu augimu, produktyvi, atspari lapų pelėsiui ir vaisių sproginėjimui.

‘Mai’ yra taip pat ankstyva, pasižymi generatyviniu augimu ir lėta šoninių ūglių regeneracija.

Reikšminiai žodžiai: selekcija, nuolatinė atranka, kryžminimas, atsparumas ligoms, hibridas, nauja veislė.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 274-282

UDK 635.755:581.55 (474.5)

INVESTIGATION OF COMMON CARAWAY (CARUM CARVI L.) MORPHOBIOCHEMICAL PROPERTIES STABILITY IN SITU

Nijolė PETRAITYTĖ, Aldona DASTIKAITĖ, Algirdas SLIESARAVIČIUS

Lithuanian University of Agriculture

Akademija, Kaunas district

E-mail: Algis@nora.lzua.lt

Abstract

The population of Carum carvi L. that grows in Lithuania distinguishes itself by rich morphological, physiological and biochemical diversity. Those ecotypes that have fruit of stable high quality parameters (amount and composition of essential oil) are of the highest value in selection. The research on stability of morphobiochemical characteristics, carried out in 1996-2001 in four stationary sites of natural habitats of common caraway, showed the most stable parameter to be that of 1000 fruit weight. Variation of the content of essential oil in common caraway was the slightest (5.6-5.8 %) in Stakliškės site.

A strong correlation (r = 0.923) between the amount of carvone and summer hydrothermal coefficient (HTKs) was established.

Key words: Carum carvi, morphological parameters, essential oil, carvone, limonene.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 274-282

UDK 635.755:581.55 (474.5)

PAPRASTOJO KMYNO MORFOBIOCHEMINIŲ POŽYMIŲ STABILUMO TYRIMAI IN SITU

N. Petraitytė, A. Dastikaitė, A. Sliesaravičius

Santrauka

Tirta paprastojo kmyno (Carum carvi L.) didelio eteringumo (5,0-6,8 %) cenopopuliacijų (ekotipų) pagrindinių morfobiocheminių parametrų stabilumas.

Tyrimai daryti 1996-2001 m. keturiose natūraliose pievose įrengtose stacionarinėse aikštelėse. Trys aikštelės buvo įrengtos šienaujamose pievose (Trakų r. Galvės, Prienų r. Birštono ir Čiudiškių), viena – ganomoje pievoje (Prienų r. Stakliškių). Pagrindiniai tirti parametrai: vaisių eteringumas, karvono, limoneno kiekis eterinio aliejaus sudėtyje, 1000-čio vaisių masė, vaisių produktyvumas, žiedynų skaičius, augalų aukštis, šakojimosi nuo žemės paviršiaus aukštis. Stabiliausi kmynų produktyvumo požymiai buvo ganykloje (Prienų r. Stakliškės) įrengtoje aikštelėje. Šios aikštelės paprastojo kmyno cenopopuliacija gali būti naudojama selekcijoje kaip vertinga pradinė medžiaga kuriant veisles. Kaip donorai vaisių eteringumui didinti vertingos cenopopuliacijos augo Čiudiškių (Prienų r.) ir Galvės (Trakų r.) aikštelėse, šių cenopopuliacijų paprastojo kmyno vaisiuose eterinio aliejaus buvo atitinkamai 5,0-8,4 % ir 5,8-6,8 %. Nustatyta stipri koreliacija (r = 0,923) tarp karvono kiekio ir vasaros hidroterminio koeficiento (HTKv).

Reikđminiai ţodţiai: Carum carvi, morfologiniai parametrai, eterinis aliejus, karvonas, limonenas.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 283-288

UDK 634.1:[581.162.41+631.535]:631.563

VIABILITY OF FRUIT CROP SCIONS AND APPLE POLLEN STORED AT LOW AND ULTRALOW TEMPERATURES (CRYOCONSERVATION)

Vladimir VERZHUK, Guzel SAFINA, Nadezhda TIKHONOVA,

Nicolai SHUBIN

N.I. Vavilov Research Institute of Plant Industry

St. Petersburg, Russia

E-mail: g.filipenko@vir.nw.ru.

Abstract

The data on viability of fruit crop scions and pollen of Malus spp. at different storage modes are given. For a number of years (1999-2001) storage of scions at low (-5°С) and ultralow temperatures in liquid nitrogen (-196°С) was investigated. The apple pollen was first stored at low temperatures (0°С and -20°С) and further immersed into liquid nitrogen for a day. After thawing, viability of pollen and scions was checked. The possibility of preserving fruit crop scions for their further use as sources for grafting and in vitro culture, as well as of pollen for breeding and genetic research is demonstrated.

Key words: fruit crops, scions, pollen, viability, long-term storage, low temperatures, liquid nitrogen.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 283-288

UDK 634.1:[581.162.41+631.535]:631.563

VAISINIŲ AUGALŲ ŪGLIŲ IR OBUOLIŲ ŽIEDADULKIŲ, LAIKOMŲ ŽEMOJE TEMPERATŪROJE, GYVYBINGUMAS

V. Verzhuk, G. Safina, N. Tikhonova, N. Shubin

Santrauka

Straipsnyje pateikiami duomenys apie vaisinių augalų ūglių ir Malus spp. žiedadulkių gyvybingumą, laikant skirtingomis sąlygomis.1999-2001 metais tirtas ūglių laikymas skystame azote -5oC ir -196oC temperatūrose. Iš pradžių obuolių žiedadulkės buvo laikomos žemoje temperatūroje (0oC ir -20oC), vėliau pamerkto vienai dienai skystame azote. Atšildžius tirtas žiedadulkių ir ūglių gyvybingumas. Straipsnyje aprašoma galimybė užkonservuoti vaisinių augalų ūglius, vėliau juos naudojant kaip skiepijimo in vitro kultūroje šaltinį, taip pat ir žiedadulkes selekcijai – genetiniams tyrimams.

Reikšminiai žodžiai: vaisiniai augalai, ūgliai, žiedadulkės, gyvybingumas, ilgalaikis laikymas, žema temperatūra, skystas azotas.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 2, 78, 289-294

UDK 634.141:581.16

JAPANESE QUINCE (CHAENOMELES JAPONICA (THUNB.) LINDL. EX SPACH.) - ESTIMATION, SELECTION AND PROPAGATION OF ITS LOCAL POPULATION IN THE BOTANICAL GARDEN OF VILNIUS UNIVERSITY

Stasė DAPKŪNIENĖ

Department of Plant Physiology and Microbiology, Vilnius University

M.K.Čiurlionio 21/27, Vilnius

E-mail: Stase.Dapkuniene@gf.vu.lt

Silva ŽILINSKAITĖ, Rasa RYLIŠKIENĖ, Laima ŠUTAITĖ

Botanical Garden, Vilnius University

Kairėnų 43, Vilnius

E-mail: Silva.Zilinskaite@gf.vu.lt

Abstract

The article deals with the local population of Japanese quince grown in the Botanical Garden of Vilnius University. Data on propagation and micropropagation of Chaenomeles japonica (Thunb) Lindl. ex Spach. clones are presented. Selected bushes were classified by intensity of specific marks and their combinations. The propagation of green cuttings has been carried out according to D. Kviklys (1998). Plants and their explants were selected for stabilisation in vitro culture. The sterilisation of explants and nutrient medium were selected in empirical way.

Only 115 thorn-free bushes, 524 specimens with thin thorns and 280 fertile bushes were selected from 4764 Japanese quince bushes of local population. The rooting of green cuttings was 59.2 %. MS nutrient medium with 2.0 mg L-1 BA was the best to form adventitious buds in vitro.

Key words: Japanese quince, local population, selection, propagation and micropropagation.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 2, 78, 289-294

UDK 634.141:581.16

VIETINĖS JAPONINIO SVARAINIO (CHAENOMELES JAPONICA (THUNB.) LINDL. EX SPACH.) POPULIACIJOS VERTINIMAS, ATRANKA IR DAUGINIMAS

S. Dapkūnienė, S. Žilinskaitė, R.Ryliškienė, L. Šutaitė

Santrauka

Straipsnyje pateikiami duomenys apie vietinės japoninio svarainio (Chaenomeles japonica (Thunb.) Lindl ex Spach) populiacijos vertinimŕ, atrankŕ ir dauginimŕ.

Iš 4764 vietinės populiacijos individų atrinkta 115 bedyglių, 524 – su retais dygliais ir 280 derlingų svarainio krūmų. 50 atrinktų klonų padauginta žaliaisiais auginiais ir genofondo kolekcijoje išsodinta 280 krūmų.

Žaliųjų auginių įsišaknijimas buvo 59,2 %. Tinkamiausias svarainio eksplantų sterilinimas – 2 minutės 70 % spiritu ir 5 minutės 1000 mg kg-1 (0,1 %) gyvsidabrio chloridu. Pridėtinių pumpurų susidarymas ir ūglių augimas in vitro buvo silpnas. Daugiausia pridėtinių pumpurų susiformavo MS mitybinėje terpėje su 2 mg L-1 BAP priedu.

Reikšminiai žodžiai: japoninis svarainis, vietinė populiacija, atranka, dauginimas, mikrodauginimas.

 

Proceedings of the international scientific conference „Research and results in plant breeding”

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Augalų selekcijos moksliniai tyrimai ir pasiekimai” pranešimai

Proceeding of the conference, 2002, 296-302

UDK 633.14:631.526.32:631.55

RESULTS OF STUDIES OF NEW RYE VARIETY ‘KAUPO’ IN LATVIA

Līvija ZARIŅA, Aina KOKARE

Priekuli Plant Breeding Station

Zinatnes Street 1a, LV-4126, Priekuli, Cesis district

E-mail: pr_sel@apollo.lv

Abstract

The new winter rye variety ‘Kaupo’ was bred at the Priekuli Plant Breeding Station. Since 2000 it has been included in the Latvian National Catalogue. ‘Kaupo’ was developed by the method of intervarietal hybridisation with subsequent individual stock selection. In 1986 varieties ‘Vambo’, ‘Muro’, ‘Tulvi’, ‘Gloria’ and CHD-181 was crossed. From 1991 to 1996 the variety ‘Kaupo’ was tested in the competitive trials and in 1997 it was submitted to the officials testing.

The variety ‘Kaupo’ is of early maturity. The length of growing season is on average 321 days. It is per 4-5 days earlier than the standard variety. The plant height is 135 cm, length of ear 8.3 cm, 1000 grain weight 34.2 g, volume weight 729 g l-1. Crude protein content in grain 7-11 %, and falling number average 155 sec. Resistance to lodging 7 points. The variety has a good productive tillering, is resistant to unfavourable wintering conditions. On average 80-100 % of plants of the rye ‘Kaupo’ survive after wintering.

The average three years’ yield of ‘Kaupo’ in the competitive trials on a sod podzolic soil with organic matter content 1.9-2.1 % and good supply with P and K, and 90 kg ha –1 N was 5.1 t ha-1, which is 1 t per ha-1 more than the yield of the standard variety ‘Chulpan’. Although rye is comparatively abstemious field crop, it is necessary to notice some demands. Because fertilizations has the greatest effect on crop yield and quality, the new variety was tested on different soil conditions: soil organic matter content varied from 0.9 to 2.1, readily available P and K content from 89 to 431 and from 79 to 468 mg kg-1 of soil.

The yield of rye changed substantially not only in relation to fertilisation system, but also in relation to the crop rotation. The yield level through the influence of crop rotation ranged from 1.4 to 2.1 in unfertilized, from 3.6 to 4.9 in farmyard manure 20 t ha -1, from 3.3 to 3.7 in N66P90K135, from 4.7 to 5.1 in farmyard manure 20 t ha -1 + N66P90K135, from 4.4 to 5.2 tha-1 in fertilization systems N130 P180K270. The inclusion of grass/clover in the crop rotations increased the yield. The highest yield level has been obtained in the crop rotations dominated by grass/clover.

Key words: rye variety ‘Kaupo’, yield and quality, crop rotations, fertilising.

Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimai, 2002, 296-302

UDK 633.14:631.526.32:631.55

ŽIEMINIŲ RUGIŲ ’KAUPO’ TYRIMAI LATVIJOJE

L. Zarina, A. Kokare

Santrauka

Nauja žieminių rugių veislė ‘Kaupo’ buvo išvesta Priekulės selekcijos stotyje. Nuo 2000 metų ši veislė įtraukta į Latvijos nacionalinį augalų veislių katalogą. Veislė ‘Kaupo’ yra ankstyva – vegetacijos periodas vidutiniškai 321 diena. Augalų aukštis – 135 cm, varpų ilgis 8,3 cm, 1000 grūdų masė – 34,2 g, saiko svoris – 729 g l-1. Žalių baltymų kiekis – 7-11 %, kritimo skaičius – vidutiniškai 155 sek., atsparumas ligoms – 7 balai. Vidutinis trejų metų ‘Kaupo’ derlius veislių konkursiniuose bandymuose – 5,1 t ha-1. Veislė pasižymi geru produktyviu krūmijimusi ir atsparumu nepalankioms žiemojimo sąlygoms.

Naujoji veislė buvo tiriama įvairiose dirvose. Rugių derlius smarkiai keitėsi ne tik priklausomai nuo tręšimo sistemos, bet taip pat ir nuo sėjomainos. Varpinių-ankštinių žolių grandis sėjomainoje padidino derlių.

Reikšminiai žodžiai: veislė ‘Kaupo’, derlius ir kokybė, sėjomaina, tręšimas.

 

Proceeding of the conference, 2002, 303-307

UDK 633.16:631.527

THE RESULTS OF BARLEY BREEDING AT THE STATE STENDE PLANT BREEDING STATION

Sofija KALININA

State Stende Plant Breeding Station

Diţstende, Talsi Region

E-mail: stende.selekcija@apollo.lv

Abstract

Spring barley is the most important cereal crop in Latvia which accounts for over 30 % of the total area of cereals. Its area is dependent on the market situation. During 1991-2001 three new varieties ‘Rasa’, ‘Sencis’ and ‘Ansis’ (bred at Stende) were included in the Variety Catalogue of Latvia. New spring barley material: 6-row, hybrid and doubled haploid lines for malt and feed has been developed.

Key words: spring barley, varieties, breeding programme, grain quality, characteristics.

Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimai, 2002, 303-307

UDK 633.16:631.527

VASARINIŲ MIEŽIŲ SELEKCIJA LATVIJOJE

S. Kalinina

Santrauka

Vasariniai miežiai yra svarbiausi javai Latvijoje. Jie sudaro 30 % javų ploto. 1991-2001 metais trys naujos veislės ‘Rasa’, ‘Senci’ ir ‘Ansis’, išvestos Stendėje, buvo įrašytos į Latvijos augalų veislių katalogą. Sukurta nauja vasarinių miežių medžiaga – šešiaeilės, hibridinės ir sudvigubintų haploidų linijos salyklui ir pašarui.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai miežiai, veislės, selekcinė programa, grūdų kokybė, savybės.

 

Proceeding of the conference, 2002, 308-314

UDK 633.16:631.811.98:581.1

THE INFLUENCE OF SOME PLANT HORMONES ON SOD ISOZYMES SPECTRA AND FLOWER STRUCTURE IN HOMEOTIC BARLEY MUTANT tweaky spike

Aušra BIELIŪNIENĖ, Violeta KLEIZAITĖ

Vilnius University

M.K. Čiurlionio 21, Vilnius, Lithuania

E-mail: ausra.bieliuniene@gf.vu.lt

Abstract

The field trials were carried out in the year 2001 at the Botanical garden (Kairėnai) of Vilnius University. It was determined that superoxide dismutase (SOD) isozymes spectra in barley had changed under the influence of some plant hormones. A very strong effect on SOD was observed in barley leaves after spraying with kinetin (10-3M) (‘Auksiniai 3’ and mutant tw4) and in barley grains after injection to the shoot apical meristem with indole-acetic acid (10-4M) (‘Auksiniai 3’ and mutant tw4) and kinetin (10-4M) (mutant tw4). Barley mutant tw is known as homeotic mutant, therefore the influence of hormones in the early stage of development was investigated. The data shows that gibberellic acid and naphthaleneacetic acid have some effect on the normalization of flower structure, and gibberellic acid after injection in the shoot apical meristem has an effect on ear morphology too.

Key words: homeotic barley mutant, plant hormones, SOD, flower.

Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimai, 2002, 308-314

UDK 633.16:631.811.98:581.1

AUGALINIŲ HORMONŲ (IAR, NAR, GA3, K) ĮTAKA MIEŽIŲ MUTANTO tweaky spike ŽIEDO DALIŲ SKAIČIUI IR SOD IZOFERMENTINIAM SPEKTRUI

A. Bieliūnienė, V. Kleizaitė

Santrauka

2001 m. lauko bandymais nustatyta, kad veikiant hormonams, dismutazės superoksidų izofermentų spektras pakinta. Ypač ryškiai tai matoma analizuojant SOD miežių tw lokuso mutantų lapuose po 2 savaičių po apipurškimo kinetinu ir grūduose po injekcijos indolil- acto r. ir kinetinu (koncentracija 10-3M). Miežių veislės ‘Auksiniai 3’ SOD izofermentiniam spektrui didžiausią įtaką turėjo lapų apipurškimas kinetinu ir injekcija į augimo kūgelį indolil-acto r. (SOD nustatyta grūduose). tw lokuso mutantai yra homeoziniai, tad buvo tirta, ar hormonų poveikis ankstyvu (bamblėjimo) vystymosi tarpsniu turi įtakos žiedo dalių formavimuisi bei varpų morfologijai.

Nustatyta, kad didžiausią įtaką žiedo dalių skaičiaus normalizavimuisi turi hormonai giberelinas ir naftil-acto rūgštis, o varpų morfologijai – giberelino injekcijos į augimo kūgelį.

Reikšminiai žodžiai: homeotiniai miežių mutantai, augalų hormonai, SOD, žiedo struktūra.

 

Proceeding of the conference, 2002, 315-318

UDK 633.11+633.16]:631.523.13

REORGANIZATION OF Hordeum marinum AND Triticum aestivum GENOMES IN BACKCROSS PROGENY OF (H. marinum x T. aestivum)

Galina PENDINEN, Natalia ALPATIEVA, Vladimir CHERNOV

N.I. Vavilov All Russian Institute of Plant Industry (VIR)

St. Petersburg, Russia

E-mail: pendinen@OA5153.spb.edu

Abstract

Introgression of genetic material of wild barley into wheat genome and reorganization of parental genomes in the process of stabilization of amphidiploid H. marinum (2x) x T. aestivum (6x) (2n = 8x = 56) at hexaploid level during backcrossing by parental wheat variety was studied. The single grain electrophoresis of seed storage proteins hordeins from barley and gliadins from wheat was used to detect the presence of H. marinum genetic material and to analyze the changes in expression of genes controlling the synthesis of wheat gliadins in the seeds of self-fertile lines. 33 self-fertile families were studied. Presence of genetic material of barley in genomes of some plants from 11 families, anomalies of expression of wheat gliadins genes in 1 B chromosome in some plants from 3 families and changes in expression of hordeins genes in some plants from 2 families were revealed.

Key words: T. aestivum, H. marinum, genome reorganization, gliadins, hordeins, intergeneric hybrids, electrophoresis.

Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimai, 2002, 315-318

UDK 633.11+633.16]:631.523.13

MIEŽIŲ IR KVIEČIŲ GENOMO PERTVARKYMAS TAIKANT GRĮŽTAMUOSIUS KRYŽMINIMUS T. aestivum x (H. marinum x T. aestivum)

G. Pendinen, N. Alpatieva, V. Chernov

Santrauka

Buvo tiriama miežių genetinės medžiagos introgresija į kviečių genomą stabilizuojant amfidiploido H. marinum (2x) x T. aestivum genomą tam taikant grįžtamuosius kryžminimus su kviečiais. Analizuoti genų lokusai, kontroliuojantys atsarginių baltymų sintezę. Tam naudoti 33 vaisingų šeimų augalai, gauti kryžminant du-keturis kartus amfidiploidą su tėvine kviečių veisle ‘Chinese Spring’.

Atsarginių baltymų elektroforezė rodo:

1) vienuolikoje šeimų augalų genome buvo rastas miežių chromatinas,

2) buvo pažeista kai kurių augalų iš 3 šeimų 1B chromosomos trumpojo peties genų, koduojančių gliadiną, veikla,

3) pakitusi dviejų šeimų augalų, gautų iš hibridinių sėklų genų, kontroliuojančių hordeinus, veikla.

Reikđminiai ţodţiai: Triticum aestivum, Hordeum marinum, genomo reorganizavimas, gliadinas, hordeinas, tarpgentiniai hibridai, elektroforezė.

 

Proceeding of the conference, 2002, 319-323

UDK 633.11:581.19

IMPROVING BREAD-MAKING QUALITY IN WHEAT

Ramunė KUKTAITĖ, Eva JOHANSSON

The Swedish University of Agricultural Sciences

Alnarp, Sweden

E-mail: Ramune.Kuktaite@vv.slu.se

Helena LARSSON

Lund University

Sweden

Abstract

Wheat proteins influence the gluten strength and thereby the bread-making quality. Knowledge about proteins and especially their composition and behaviour is an important factor for improving the quality of wheat.

The main goal of our research is to increase the understanding of how wheat grain proteins in flour influence the bread-making quality. A recently developed method, ultracentrifugation of the dough, is used in combination with investigations of the protein composition and polymerisation of proteins during dough handling using electrophoretical, HPLC-methods, western analyses, sequencing of the proteins, proteomics and microscopical methods.

Our research will give a better understanding of which proteins are involved in the dough formation and their relations to each other during dough formation processes. This knowledge will lead to better possibilities to optimise wheat cultivars, flour qualities and dough formation processes used within the bread-making procedure.

Key words: wheat, protein, bread-making quality, dough, ultracentrifugation.

Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimai, 2002, 319-323

UDK 633.11:581.19

KVIEČIŲ GRŪDŲ BALTYMŲ SAVYBIŲ GERINIMAS

R. Kuktaitė, H. Larsson, E. Johansson

Santrauka

Kviečiuose esantys baltymai yra glaudžiai susiję su glitimo jėga ir duonos kokybe.

Baltymų sudėties tyrimai yra vieni iš svarbiausių siekiant pagerinti kviečių kokybę.

Darbo tikslas – ištirti kviečiuose esančių baltymų vaidmenį ir jų įtaką tešlos formavimuisi duonos gamybos procese.

Neseniai sukurtas tešlos ultracentrifugavimo (išfrakcionavimo į tešlos frakcijas) metodas buvo panaudotas baltymų polimerams, susidarantiems formuojantis tešlai, tirti. Analizei naudoti elektroforetiniai, chromatografiniai (HPLC), Western ir mikroskopiniai metodai.

Tyrimai praplės žinias apie baltymų vaidmenį tešlos formavimosi procese ir suteiks naudingą informaciją optimizuojant kokybiškas kviečių veisles duonos gamybai.

Reikšminiai žodžiai: kviečiai, baltymai, duoninės savybės, tešla, ultracentrifugavimas.

 

Proceeding of the conference, 2002, 324-331

UDK 633.13:631.416.862.1:631.893.1’2’3

MODIFICATION OF TRIPLE RATIO N:P:K FOR OAT PLANTS GROWTH UNDER ALUMINUM STRESS

Eugene LISITSYN

North-East Agricultural Research Institute

Kirov, Russia

E-mail: primula@dgc.nnov.ru

Abstract

Using of Homes’ method of systematic variants allowed to estimate changes in relative need in macronutrients for oat (Avena sativa L.) varieties, differing in Al-resistance. Al-resistant varieties had an ability to maintain metabolic processes, which use N, P and K under stress conditions at the same level as in favourable conditions. Changes of relative need in macronutrients indicate more significant rearrangement of metabolism of sensitive varieties under stress. Form of N fertilizer can also lead to significant change in relative need in these elements of mineral nutrition. Therefore, it is difficult to segregate direct action of form of N from such an indirect action.

The results of the given study suggest that biochemical processes, connected with the action of photosynthetic mechanism of leaves, under stress conditions had a priority in supplying them with macronutrients.

Key words: aluminum, oats, macronutrients, mineral nutrition.

Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimai, 2002, 324-331

UDK 633.13:631.416.862.1:631.893.1’2’3

AVIŽŲ TRĘŠIMAS NPK, ESANT DIRVOŢEMYJE NEPALANKIAM ALIUMINIO KIEKIUI

E. Lisitsyn

Santrauka

Naudojant Omeso sisteminių variantų metodą įvertinti sąlyginiai makroelementų poreikio skirtumai skirtingoms avižų veislėms, besiskiriančioms pakantumu rūgštumui. Atsparių aliuminiui veislių avižos sugeba palaikyti asimiliacijos ir disimiliacijos procesus, naudojančius azotą, fosforą ir kalį, esant ir nesant streso, vienodai. Skirtingo makroelementų poreikio pokyčiai rodo ryškią metabolizmo pertvarką jautrių rūgštumui avižų veislių, veikiant stresui. Nuo azoto trąšų pavidalo priklauso santykinis makroelementų poreikis. Todėl sunku atskirti tiesioginį azoto formų poveikį nuo šalutinio.

Tyrimų duomenys patvirtina, kad augalo biocheminiai procesai, susieti su lapų fotosintezės aparato veikimu, pirmiausia jį aprūpina maisto medžiagomis, kai veikia stresas.

Reikšminiai žodžiai: aliuminis, avižos, makroelementai, mineralinė mityba.

 

Proceeding of the conference, 2002, 332-338

UDK 633.491:631.527

CREATION AND EVALUATION OF INITIAL MATERIAL FOR POTATO BREEDING

Stanislava ČEPONIENĖ

Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture

T. Vokė, Vilnius

E-mail: alma@takas.lt

Abstract

The study was conducted at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture during 1991-2000.

219 varieties and hybrids kept at the Institute’s collection were used as initial material for the investigation. This collection was divided into five groups according to the length of the growing season of plants.

The following parameters were recorded: beginnings of emergence, luxuriance of the potato bush, beginning of flowering, colour of flowers, number of stems, setting of berries, beginning of wilting of potato tops and disease occurrence. The total crop yield, commercial tuber yield, the number of tubers per plant were identified at harvesting. Starch content and the weight of each tuber were measured in the laboratory. Tuber characteristics – shape, number of eyes and their depth, skin and flesh colour were determined. The taste and colour of boiled tubers were evaluated, and their suitability for the production of chips was assessed.

The most valuable varieties and hybrids were selected and used for cross-breeding. The resultant hybrids were investigated at various selection stages.

Key words: potato, varieties, hybrids, breeding.

Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimai, 2002, 332-338

UDK 633.491:631.527

PRADINĖS MEDŽIAGOS BULVIŲ VEISLĖMS KŪRIMAS IR SELEKCINIS ĮVERTINIMAS

S. Čeponienė

Santrauka

Bulvių pradinės medžiagos tyrimai daryti Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale 1991-2000 metais.

Tyrimų pradinei medžiagai buvo panaudota 219 kolekcijoje esančių bulvių veislių ir hibridų.

Kolekcijoje augintos bulvių veislės tirtos vegetacijos periodo metu. Registruota sudygimo pradžia, kero vešlumas, žydėjimo pradžia, žiedų spalva, stiebų skaičius, uogų mezgimas, bulvienojų nykimo pradžia, ligos. Kasimo metu nustatytas bendras derlius, prekinių gumbų derlius, gumbų skaičius kere. Vėliau laboratorijoje nustatytas krakmolingumas, vieno gumbo masė, įvertinti gumbų požymiai – gumbų forma, akučių skaičius ir gylis, odelės ir minkštimo spalva.

Vertingiausios veislės ir hibridai atrinkti ir panaudoti kryžminimams. Gauti hibridai tirti įvairiuose selekciniuose etapuose.

Reikšminiai žodžiai: bulvės, veislės, hibridai, selekcija, kryžminimas.

 

Proceeding of the conference, 2002, 339-345

UDK 633.2/.3:631.527

NEW VARIETIES OF FORAGE GRASSES AND LEGUMES

Maruta SPARNIŅA, Skaidrite BUMANE, Biruta JANSONE, Emils DAMBERGS

Latvian University of Agriculture

Aizkraukles region, Latvia

E-mail: selekcija @ e-appollo.lv

Abstract

Permanent grasslands utilize most of the agricultural land in Latvia. Legumes and grasses provide inexpensive forage high in feeding value for profitable milk and meat production. The breeding of perennial grasses requires the least energy resources, and are characterized by higher bioenergetic efficiency providing livestock with nutritious forage both in the winter and the summer periods.

The introduction of new forage production technologies (bales e.g. silage) has resulted in the change of requirements set to the varieties of perennial grasses – they must be productive, long-lived and must have rapid regrowth ability. Recently increased interest in tetraploid cultivars has been observed among forage producers.

Skriveri Research Centre is the only institution in Latvia engaged in the breeding of legumes and perennial grasses. Over the recent years, new tetraploid varieties of legumes and grasses have been released. Among them are perennial ryegrass ‘Spidola’, meadow fescue hybrid ‘Ape’, meadow fescue ‘Patra’, and diploids timothy ‘Agris’ and meadow fescue ‘Silva’. From legumes, forage producers can choose the new developed early-maturing clover ‘Skriveru tetra’ and late-maturing clover ‘Divaja’ as well as alsike clover ‘Menta’. Foreign alfalfa varieties are tested in the collection nurseries. The most suitable varieties for Latvia’s conditions are included in the breeding process for development of new varieties.

Both the standard and new breeding methods (colchicine treatment, cell cultures, distant hybridization, etc.) have been used in research.

Key words: perennial grasses, legumes, plant breeding, varieties.

Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimai, 2002, 339-345

UDK 633.2/.3:631.527

NAUJOS VARPINIŲ IR ANKŠTINIŲ ŽOLIŲ VEISLĖS

M. Sparnina, S. Bumane, B. Jansone, E. Dambergs

Santrauka

Daugiametės žolės Latvijoje užima didelę žemės ūkio naudmenų dalį. Iš varpinių ir ankštinių žolių gaunamas pigus ir visavertis pašaras gyvuliams. Žolėms išauginti sunaudojama nedaug energijos, jos duoda patį didžiausią bioenergetinį efektyvumą, taip pat visavertį pašarą tiek žiemos, tiek ir vasaros metu. Pastaraisiais metais pašarams gaminti taikomos naujos technologijos (rulonai ir kt.). Todėl didėja daugiamečių žolių naujų veislių poreikis. Veislės turi būti derlingos ir ilgaamžės, žolė turi greitai atželti. Žemdirbiai vis labiau domisi tetraploidinėmis veislėmis.

Skriverės mokslinis centras – vienintelė vieta Latvijoje, kur selekcionuojamos daugiametės varpinės ir ankštinės žolės. Pastaraisiais metais naujos tetraploidinės veislės perduotos naudoti. Tai daugiamečių svidrių veislė ‘Spidola’, svidrių ir eraičinų hibridai ‘Ape’, tikrieji eraičinai ‘Patra’ bei diploidinės veislės: pašariniai motiejukai ‘Agris’ ir tikrieji eraičinai ‘Silva’. Iš ankštinių žolių veislių žemės ūkio darbuotojai gali išsirinkti naują tetraploidinę ankstyvą raudonųjų dobilų veislę ‘Skriveru tetra’, vėlyvą – ‘Divaja’, taip pat hibridinių dobilų veislę ‘Menta’.

Kolekciniame liucernų augyne tiriamos įvairių šalių veislės. Latvijos klimato ir dirvožemio sąlygomis geriausiai tinkančios veislės įtraukiamos į selekcijos procesą. Moksliniame darbe taikomi tiek tradiciniai, tiek ir nauji selekcijos metodai: kolchicinavimas, tolimoji hibridizacija, ląstelių kultūra ir kiti.

Reikšminiai žodžiai: daugiametės varpinės žolės, ankštinės žolės, selekcija, veislės.

 



·Rašykite mums: lzi@lzi.lt