·Rašykite mums: lzi@lzi.lt

I skyrius. DIRVOTYRA IR AGROLANDŠAFTAS

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 3-16

UDK 631.442.4:[631.862.1+631.874+631.821.1]:631.5

ARMENS IR POARMENIO SAVYBIŲ GERINIMO ĮTAKA SĖKLŲ GUOLIAVIETĖS KOKYBEI SUNKIAME PRIEMOLYJE

Aleksandras VELYKIS, Antanas SATKUS

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis

Joniškėlis, Pasvalio rajonas

El. paštas: joniskelio_lzi@post.omnitel.net

Santrauka

Kompleksinio sunkių dirvožemių armens ir poarmenio savybių gerinimo įvairiuose pagrindinio žemės dirbimo sistemų deriniuose tyrimai vykdyti 1997-2000 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje.

Bandymai atlikti drenuotame, limnoglacialinio sunkaus priemolio ant dulkiškojo molio giliau karbonatingame giliau glėjiškame rudžemyje. Įterpus meliorantus – mėšlą, žaliąsias trąšas ir kalkių defekatą, augintų augalų grandis buvo tokia: 1. Žieminiai kviečiai. 2. Vasariniai miežiai. 3. Avižų ir vikių mišinys.

Nustatyta, kad iš panaudotų meliorantų vasarinių augalų sėklų guoliavietės kokybę labiausiai pagerino mėšlas. Dėl beverstuvio žemės dirbimo po žieminių kviečių vasariniams augalams sėklų guoliavietė iš esmės nepablogėjo, tačiau po vasarinių miežių ji buvo daug blogesnė, palyginus su verstuviniu arimu. Beverstuvis žemės dirbimas lėmė blogesnį vasarinių augalų sudygimą ir derlių.

Reikšminiai žodžiai: sunkaus priemolio rudžemis, meliorantai, žemės dirbimas, sėklų guoliavietė.

Chapter 1. SOIL SCIENCE AND AGROLANDSCAPE

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 3-16

UDK 631.442.4:[631.862.1+631.874+631.821.1]:631.5

EFFECTS OF IMPROVEMENT OF TOPSOIL AND SUBSOIL PROPERTIES ON SEEDBED QUALITY IN CLAY LOAM

A. Velykis, A. Satkus

Summary

Studies of a complex improvement of heavy-textured topsoil and subsoil properties in different combinations of primary soil tillage systems were carried out over the period 1997-2000 at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Joniškėlis Experimental Station. The soil of the experimental site was drained glacial lacustrine clay loam on silty clay, lying under morainic sandy loam Endocalcari - Endohypogleyic Cambisol (CMg-n-w-can). After incorporation of ameliorants - farmyard manure, green manure and lime-mud, the crop rotation sequence was as follows: 1. Winter wheat. 2. Spring barley. 3.Vetch and oats mixture.

Experimental evidence suggests that farmyard manure improved the seedbed quality of spring crops best of all the ameliorants used. Seedbed formed for spring crops was not significantly deteriorated by mouldboardless soil tillage after winter wheat, however, after spring barley it was much worse, compared with mouldboard ploughing. Mouldboardless soil tillage determined the poorest germination and yield of spring crops.

Key words: clay loam Cambisol, ameliorants, soil tillage, seedbed, spring crops.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 17-29

UDK 631.872:631.442.4:631.43

ŠIAUDŲ NAUDOJIMAS SUNKIŲ DIRVOŽEMIŲ HIDROFIZIKINĖMS SAVYBĖMS IR DRĖGMĖS REŽIMUI GERINTI

Aleksandras VELYKIS, Antanas SATKUS

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis

Joniškėlis, Pasvalio rajonas

El. paštas: joniskelio_lzi@post.omnitel.net

Edmundas RAMOŠKA

Lietuvos vandens ūkio institutas

Parko g. 6, Vilainiai, Kėdainiai

El. paštas: a.rimidis@water.omnitel.net

Santrauka

Šiaudų užarimas segmentiniu plūgu 40 cm gyliu bei jų įterpimas specialiu plyšintuvu 40 cm gyliu, kaip agromelioracinės priemonės, palyginus su šiaudų užarimu verstuviniu plūgu 25 cm gyliu, buvo tirtos 1997-2000 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje kartu su Lietuvos vandens ūkio institutu. Tyrimų tikslas – pagerinti limnoglacialinio sunkaus priemolio ant dulkiškojo molio, pakloto moreniniu smėlingu priemoliu, glėjiškojo rudžemio hidrofizikines ir bendrąsias fizikines savybes bei drėgmės režimą. Po panaudotų priemonių augintų augalų grandis buvo tokia: 1. Vasariniai miežiai. 2. Žirniai. 3. Žieminiai kviečiai.

Nuo agromelioracinių priemonių padidėjo poarmenio laidumas vandeniui visus trejus metus, jų teigiama įtaka dirvožemio bendrojo poringumo padidėjimui labiau išryškėjo antrais ir trečiais, o struktūringumo pagerėjimui – trečiais veikimo metais. Augalų derliaus didėjimui palankesnis buvo dirvos plyšinimas, kartu įterpiant šiaudus.

Reikšminiai žodžiai: molingas glėjiškas rudžemis, agromelioracinės priemonės, hidrofizikinės ir bendrosios fizikinės dirvožemio savybės, javai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 17-29

UDK 631.872:631.442.4:631.43

POSSIBILITIES OF STRAW UTILISATION FOR THE IMPROVEMENT OF HYDROPHYSICAL PROPERTIES AND MOISTURE REGIME ON HEAVY TEXTURED SOIL

A. Velykis, A. Satkus, E. Ramoška

Summary

Ploughing down of straw by a segment-plough at the 40 cm depth and its incorporation by a special slitting implement at the 40 cm depth, as agromelioration means, as compared with the ploughing down of straw by a mouldboard plough at the 25 cm depth, were investigated over the period 1997-2000 at the Joniškėlis Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture jointly with the Lithuanian Institute of Water Management. The aim of this study was to improve the moisture regime, hydrophysical and physical properties of glacial lacustrin clay loam on silty clay, under morainic sandy loam, Gleyic Cambisol. The crop rotation sequence after the means used was the following: 1. Spring barley; 2. Peas; 3. Winter wheat.

Means of agroreclamation increased the water permeability in subsoil over the period of all three years, its positive effect on the increase of total porosity was more expressed in the second and third, and on the improvement of soil structurality in the third year of influence. Soil slit tillage with straw incorporation had a greater positive effect on the increase of crop yield.

Key words: clayey Gleyic Cambisol, means of agroreclamation, soil hydrophysical and physical properties, cereals.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 30-40

UDK 631.472.72:631.51.014

PODIRVIO GERINIMO POVEIKIS DIRVOŽEMIO STRUKTŪRAI IR VANDENS LAIDUMUI

Edmundas RAMOŠKA

Lietuvos vandens ūkio institutas

Parko g. 6, Vilainiai, Kėdainių rajonas

El.paštas: a.rimidis@water.omnitel.net

Santrauka

Drenuojant mažai laidžius vandeniui dirvožemius, taikomos papildomos podirvio fizikines savybes gerinančios priemonės. Žinodami, kad efektyvus agromelioracijos priemonių veikimo laikas trumpas, mokslininkai siūlė įvairias dirbtines chemines ir mineralines medžiagas išpurento dirvožemio struktūrai stabilizuoti.

Tyrimai daryti 1997-2002m. Pasvalio rajone sunkaus priemolio ant molio paprastame sekliai glėjiškame išplautžemyje, į išpurentą podirvį įterpiant birią dulkinę kalkinę medžiagą - skalūnų pelenus. Dviejose drenažo sistemose tirta įvairių dirvožemio struktūros frakcijų ir patvarių agregatų kiekybinė sudėtis bei jų pokyčiai laikui bėgant. Be to, tirta podirvio filtracijos koeficiento dinamika.

Įvairiais tyrimų laikotarpiais 30-50 cm purentame dirvožemio sluoksnyje dirvožemio struktūringumo koeficientas nenuosekliai buvo didesnis, padaugėjo stambių ir trupininių-grūdinių frakcijų, sumažėjo bestruktūrių frakcijų. Armens struktūringumas labai pagerėjo, auginant daugiametes žoles. Purenimas įterpiant karbonatus teigiamiems vandeniui patvarios struktūros pokyčiams turėjo epizodinį pobūdį. Podirvio filtracijos koeficientas nuosekliai buvo didesnis, tarp dirvožemio drėgmės ir filtracijos koeficiento nustatyta silpna koreliacija.

Reikšminiai žodžiai: podirvis, gilusis purenimas, karbonatai, struktūra, filtracijos koeficientas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 30-40

UDK 631.472.72:631.51.014

THE IMPACT OF SUBSOIL IMPROVEMENT ON SOIL STRUCTURE AND HYDRAULIC CONDUCTIVITY

E. Ramoška

Summary

While draining the soil of low hydraulic conductivity, additional measures for the improvement of subsoil physical characteristics are applied. Considering a rather short effectively functioning period of agro-melioration means scientists have proposed different artificial chemical and mineral substances for the stabilization of loose soil structure.

The studies were carried out in Pasvalys district during 1997-2002 in an unstable heavy-loam gley soil (Hapli-Epihypogleyic Luvisols) formed on clay. During the investigations powdery dusty lime substance – schist ash – was inserted into the loosened subsoil. In two drainage systems the research into different soil texture fractions were carried out. The quantitative composition of coarse particles, their time-related changes and the influence of subsoil filtration coefficient on their dynamics were studied as well.

In a 30-50-cm loose soil layer the soil texture coefficient increased unevenly within different study periods. The amounts of coarse and crumb-grain fractions increased, while the number of non-structural fractions decreased. The soil texture of topsoil layer was significantly improved by the cultivation of perennial grass. Soil tillage by adding carbonates had an episodic effect on the positive changes in water stable soil structure. Subsoil filtration coefficient was consistently increasing. A weak correlation was determined between soil moisture and filtration coefficient.

Key words: subsoil, deep loosening, carbonates, structure, coefficient of percolation.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 41-55

UDK 627.533:624.13

ORGANINIŲ GRUNTŲ SAVYBIŲ POKYČIAI POLDERIŲ PYLIMUOSE

Kazimieras KATUTIS

Lietuvos žemdirbystės instituto Žolininkystės skyrius

Šilutė, Cintjoniškių g. 10-2,

El. paštas: pievos@siltec.lt

Santrauka

Darbe apibendrinta 1976-1999 m. tyrimų, atliktų apsauginiuose polderių pylimuose, įvertinant šių pylimų gruntų agrocheminių ir fizikinių savybių kaitą, medžiaga.

Tyrimų metu stebėti gruntų agrocheminių ir fizikinių savybių pokyčiai polderių pylimuose. Atlikus ilgalaikius lauko tyrimus Nemuno žemupyje polderių pylimuose, nustatyta, kad gruntų agrocheminės ir fizikinės savybės keitėsi ir ši kaita priklausė nuo grunto, iš kurio supiltas pylimas, bei pylimo padėties vietovėje.

Grunto pHKCl kitimui reikšmės turėjo pylimo vieta. Alkos polderio pylime, supiltame ant gilaus durpyno, gruntas neutralėjo lėčiau, nei Minijos polderio pylime, supiltame ant mineralinio grunto.

Pylimo grunto fizikinių savybių kitimui reikšmės turėjo grunto tipas, iš kurio jis supiltas. Alkos polderio durpiniame pylime per tyrimų laikotarpį grunto tankis pakito vidutiniškai nuo 206 kg m-3 iki 268 kg m-3, arba 1,3 karto, o Minijos polderio durpiniame pylime atitinkamai nuo 561 kg m-3 iki 948 kg m-3, arba 1,7 karto.

Reikšminiai žodžiai: užliejimas, polderių pylimai, gruntų agrocheminės ir fizikinės savybės.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 41-55

UDK 627.533:624.13

THE CHANGES OF ORGANIC GROUND PROPERTIES ON POLDER DIKES

K. Katutis

Summary

In 1976-1999 on the Lower Nemunas experiments were conducted with the purpose to determinate the dynamics of ground physical and agrochemical properties on slopes of polder dikes during 25 years after their construction.

Our experimental evidence suggests that changes of ground agrochemical and physical properties and their rate depended on the location and type of ground dike.

The changes in ground pHKCl depended on the location of the dike. pHKCl of peat ground on the dike of the polder Alka, built on peat-bog increased more, than that of the polder Minija, built on mineral ground.

The changes in ground physical properties depended on the type of ground of which the dike was built. During the experimental period, ground bulk density increased from 206 kg m-3 to 268 kg m-3 or 1.3 times on dike of the polder Alka and on the embankment of the polder Minija ground bulk density increased from 561 kg m-3 to 948 kg m-3 respectively or 1.7 times.

Key words: flood water, dike of polder, agrochemical and physical properties of ground.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 56-71

UDK 631.44(474.5)

MŪŠOS BASEINO ŽEMUPIO DIRVOŽEMIAI IR JŲ SAVYBĖS

Jonas MAŢVILA, Kristinas MATUSEVIČIUS, Tomas ADOMAITIS

Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras

Savanorių pr. 287, Kaunas

El.paštas: lzi_atc@euteka.lt.

Santrauka

Straipsnyje pateikiami apibendrinti ilgalaikių (1959-2001 m.) tyrimų duomenys, esantys LŽI Agrocheminio tyrimo centro bei Valstybinio žemėtvarkos instituto fonduose, mokslinėse ataskaitose ir atskiruose leidiniuose, apie Mūšos baseino žemupio dirvožemius, jų savybes. Pateiktos šio baseino dalies geomorfologinis rajonavimas.

Remiantis gausiais tyrimų duomenimis, aptarti čia vyraujantys dirvožemiai, granuliometrinė ir cheminė sudėtys, reakcija, juose esanti organinė medžiaga, judriųjų fosforo, kalio ir mikroelementų (boro, molibdeno, vario, kobalto, mangano, cinko) kiekiai, taip pat pateikti ir aptarti atliktų pagal monitoringo programą šios teritorijos sunkiųjų metalų (chromo, kadmio, švino, nikelio, vario, cinko) tyrimų duomenys.

Reikšminiai žodžiai: dirvožemis, granuliometrinė sudėtis, agrocheminės savybės, mikroelementai, sunkieji metalai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 56-71

UDK 631.44(474.5)

SOILS AND THEIR PROPERTIES IN THE BASIN OF THE LOWER RIVER MŪŠA

J. Maţvila, K.Matusevičius, T.Adomaitis

Summary

This article presents summarized experimental findings obtained in the basin of the lower river Mūša soils, as well as the data existing at the LIA’s Agrochemical Research Centre and State Land Management Institute’s archive (1952-1998), and in the research reports and other publications.

On the basis of abundant research findings we discuss predominating soils, texture (by the method of Kachinski and FAO), total chemical composition, soil reaction, content of organic matter, available phosphorus and potassium, trace-elements (boron, molybdenum, copper, cobalt, manganese, zinc). This paper also provides the data of soluble in 2N HNO3 chromium, cadmium, lead, nickel, copper, zinc according to the monitoring programme in two agrostationaries (in morainic sandy loam and glacial lacustrive clay), also in forest plots near these agrostationaries and in ten areas about two hundred hectares in predominating soils of this region carried out from 1993 to 1997.

Key words: soils, granulometric composition, agrochemical properties, trace elements, heavy metals.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 72-82

UDK 632.937.12

GRYBŲ HUMIFIKATORIŲ PARAZITŲ PAPLITIMAS LIETUVOJE

Jolanta RIMŠAITĖ, Vytautas JONAITIS

Ekologijos institutas

Akademijos g. 2, Vilnius,

El.paštas: entlab@centras.lt

Santrauka

Norint išaiškinti ichneumonidų, kaip grybų humifikatorių parazitų, įvairovę ir paplitimą Lietuvoje, ištirti 1966-2001 m. surinkti Orthocentrinae pošeimio ichneumonidai. Be to, norint ištirti trofinius ryšius, dalis vabzdžių 1997-2001m. buvo išauginti iš įvairių grybų vaisiakūnių.

Tarp 1966-2001m. Lietuvoje išaiškintų 136 Orthocentrinae pošeimio ichneumonidų daugiausia rūšių užregistruota Alytaus (31,1 % visų rūšių), Varėnos (28,2 %), Švenčionių (25,9 %), Zarasų (24,4%), Ignalinos (18,5 %), Kaišiadorių (16,3 %), Kauno (15,6 %), Pakruojo (13,3 %), Radviliškio (11,9 %) ir Panevėžio (11,1 %) rajonuose. Apie 35 % visų ichneumonidų rūšių plačiai paplitę Lietuvoje. Labiausiai paplitę Plectiscus agilis (16) rajonų, Orthocentrus frontator (15), O. stigmaticus (12), Proclitus comes (12), P. attentus (11), Helictes borealis (11) ir Stenomacrus affinis (10).

Reikšminiai žodžiai: grybų humifikatoriai, parazitai, Orthocentrinae, paplitimas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 72-82

UDK 632.937.12

DISTRIBUTION OF PARASITOIDS OF FUNGI HUMIFICATORS IN LITHUANIA

J. Rimšaitė, V. Jonaitis

Summary

The purpose of the research was to ascertain the diversity and distribution of Orthocentrinae subfamily ichneumonids in Lithuania. The investigations on ichneumonids were carried out in all 44 districts of Lithuania during 1966-2001. Also in 1997-2001 there were reared mycetophagoes insects and their parasitoids from the fungi.

During the investigations carried out in various ecosystems of Lithuania between 1966 and 2001, there were recorded 136 species of Orthocentrinae subfamily ichneumonids. The greatest variety of species has been registered in the Alytus (31.1 % of the total species), Varėna (28.2 %), Švenčionys (25.9 %), Zarasai (24.4 %), Ignalina (18.5 %), Kaišiadorys (16.3 %), Kaunas (15.6 %), Pakruojis (13.3 %), Radviliškis (11.9 %) and Panevėžys (11.1 %) districts of Lithuania. About 35 % of ichneumonid species were found to be wide spread within the territory. The most widespread species were: Plectiscus agilis (in 16 districts), Orthocentrus frontator (15), O. stigmaticus (12), Proclitus comes (12), P. attentus (11), Helictes boreales (11), Proclitus praetor (10), Aperileptus microspilus (10), and Stenomacrus affinis (10).

Key words: fungi humificators, parasitoids, Orthocentrinae, distribution.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 83-92

UDK 502.743:595.36(474.5);595.76:502.747(474.5)

RETŲ RŪŠIŲ VABZDŽIŲ APSAUGA INTENSYVIOS ŽEMDIRBYSTĖS SĄLYGOMIS

Povilas Ivinskis, Vytautas Jonaitis, Jolanta Rimšaitė

Ekologijos institutas

Akademijos g. 2, Vilnius

El. paštas: entlab@centras.lt

Santrauka

Remiantis 2000-2001 metais dešimtyje Lietuvos rajonų atliktais tyrimais, nustatyta, kad intensyvaus ūkininkavimo zonoje išlieka tik plačios trofinės adaptacijos rūšys, susietos su kultūriniais augalais, piktžolėmis. Išskirti tipingi agrolandšafto drugiai, pateikiami jų vikšrų mitybiniai augalai, duomenys apie dieninių drugių rūšių pasiskirstymą ekosistemose ir nurodomi pagrindiniai ekosistemų elementai. pateikiami duomenys apie globaliai nykstančių rūšių – kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius) ir didţiojo auksinuko (Lycaena dispar) paplitimą Lietuvoje ir siūlomos priemonės jiems apsaugoti. Teikiamos rekomendacijos retų vabzdžių apsaugai intensyvaus ūkininkavimo zonoje.

Reikđminiai ţodţiai: agroekosistemos, bioįvairovė, dieniniai drugiai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 83-92

UDK 502.743:595.36(474.5);595.76:502.747(474.5)

PROTECTION OF RARE INSECT SPECIES IN SITUATION OF INTENSIVE AGRICULTURE

P. Ivinskis, V. Jonaitis, J. Rimšaitė

Summary

Only politrofic adapted species could survive in industrial farming area and those, which are connected with cultivated plants and weeds, according to the results of investigations in 10 Lithuanian districts during 2000-2001. The typical agrolandscape butterflies species are discovered, the plants – hosts of caterpillars are pointed out, the data about butterflies distribution in ecosystems are presented and the main features of ecosystems are described here. There are data about worldwide decreasing species of Maculinea teleius and Lycaena dispar distribution in Lithuania and measures to protect them. The recommendations to prevent rare insect species into industrial farming areas are presented also.

Key words: agroecosystems, biodiversity, butterflies (Rhopalocera).

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 93-102

UDK 595.7-15:502.74

VABZDŽIŲ IR AUGALŲ TROFINIŲ RYŠIŲ ĮVAIROVĖ AGROEKOSISTEMOSE IR JOS OPTIMIZAVIMO GALIMYBĖS ŠIAURĖS LIETUVOJE

Vytautas JONAITIS, Povilas IVINSKIS, Saulius PAKALNIŠKIS

Ekologijos institutas

Akademijos g. 2, Vilnius

El.paštas: entlab@centras.lt

Santrauka

Remiantis biologinių sistemų, apjungiančių įvairių vabzdžių fauną ir augaliją bei funkcionuojančių įvairiose ekosistemose, taip pat populiacijų struktūros, gausumo, teritorinio bei erdvinio pasiskirstymo ir tarpekosisteminių ryšių dinamikos daugiamečių tyrimų rezultatais, aptarta „parazito-šeimininko” sistemų stabilumas ir jį lemiančios sąlygos. Įvertinus agroekosistemų natūralių gamtinių fragmentų bioįvairovę Šiaurės Lietuvoje, jų išteklius ir struktūrą, analizuojamas agrolandšafto transformacijos laipsnis ir pobūdis. Išaiškinus agrolandšafto trofines grandis, analizuojamos kraštovaizdžio optimizavimo galimybės.

reikšminiai žodžiai: vabzdžiai, trofiniai ryšiai, bioįvairovė, natūralūs gamtiniai fragmentai, agroekosistemos.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 93-102

UDK 595. 7-15: 502. 74

THE DIVERSITY OF TROPHIC RELATIONSHIPS OF INSECTS AND PLANTS IN AGRICULTURAL ECOSYSTEMS AND THE POSSIBILITIES FOR THEIR OPTIMIZATION IN NORTHERN LITHUANIA

V. Jonaitis, P. Ivinskis, S. Pakalniškis

Summary

Generalizing long-term research data on the functioning of different biological system in different ecosystems and basing on the regularities of the structure, abundance, teritorial and spatial distribution of biological systems, as well as on the regularities of the dynamics of relations between ecosystems, have made it possible to ground the principles of evaluation of the structure, resources and stability of host-parasitoid systems. Having determined the biological diversity, resources and structure of fragments of natural system of agricultural ecosystems in Northern Lithuania, the transformation degree and nature of agricultural ecosystems have been assembled. The evaluation of the structure and distribution of insects’ trophic relations and vegetation communities have made it possible to ground the biological bases for the optimization of agricultural ecosystems.

Key words: insects’ trophic relations, biological diversity, fragments of natural system, agricultural ecosystems

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 103-113

UDK 591.113+595.7:591.16

HEMOLIMFOS STRUKTŪROS PARAMETRAI PROGNOZUOJANT VABZDŽIŲ GAUSUMĄ IR GYVYBINGUMĄ

Ilona BARTNINKAITĖ

Ekologijos institutas

Akademijos g. 2, Vilnius

El.paštas: entlab@centras.lt

Santrauka

Atlikus kompleksinius sveikų ir parazituotų V ūgio obelinės voratinklinės kandies ir V bei III ūgių dilgėlinio ugniuko vikšrų hemolimfos tyrimus, rasti net 9 statistiškai patikimi pakitimai, pagal kuriuos galima nustatyti vabzdžio šeimininko fiziologinę būklę ir pažeidimo parazitais laipsnį jau ankstyvoje jo vystymosi stadijoje bei žymiai anksčiau ir tiksliau prognozuoti jo gausumą kitoje kartoje, kas labai aktualu apsaugant augalus nuo kenkėjų.

Parazitiniams plėviasparniams vystantis skirtingų vabzdžių V ūgio vikšruose jų hemolimfoje vyksta analogiški hemolimfos struktūros parametrų pakitimai: vidutiniškai 2 min 15 s anksčiau prasidėjo hemolimfos melanizacija ir 3 min 26 s greičiau krešėjo jų hemolimfa, vidutiniškai 1993 hemocitais sumažėjo bendras jų kiekis 1 mm3 hemolimfos, baltymų sumažėjo 50,3 mg ml-1, proleukocitų – vidutiniškai 4,9 % ir net 2,8 karto jų mitozių, apsauginių ląstelių sumažėjo 6,4 %, trofinių – 4,2 % ir dėl to žuvusių ląstelių padidėjo vidutiniškai 2,1 karto.

Skirtingų ūgių to paties vabzdžio vikšrų hemolimfoje, besivystant parazitui, vyksta nevienodi hemolimfos struktūros pakitimai, nes pradinėse parazito vystymosi stadijose, kad užtikrintų savo palikuonių išgyvenimą, jis sugeba nuslopinti vabzdžio-šeimininko apsauginę organizmo reakciją. Parazituotų III ūgio dilgėlinio ugniuko vikšrų hemolimfoje, skirtingai negu V ūgio, 3 min 9 s sulėtėjo hemolimfos melanizacija ir 3 min 40 s jos krešėjimas, 1 mm3 hemolimfos bendras hemocitų kiekis padidėja 1 550 hemocitų, baltymų kiekis – 27,0 mg ml-1, proleukocitų padidėja 3,8 %, o jų mitozių – 1,7 karto, apsauginių ir žuvusių hemocitų kiekis lieka nepakitęs.

Reikšminiai žodžiai: vabzdžiai-šeimininkai, parazitai, hemolimfos struktūra, hemocitai, vikšrų ūgis.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 103-113

UDK 591.113+595.7:591.16

PARAMETERS OF HEMOLYMPH STRUCTURE IN PROGNOSTICATING INSECTS’ ABUNDANCE AND VITALITY

I. Bartninkaitė

Summary

The complex investigation of the hemolymph structure of healthy and parasitized ermine moth Yponomeuta malinella V instar caterpillars and nettle moth III and V instar caterpillars has proved as many as 9 highly significant changes of its hemolymph structure according to which the physiological state of insect – host and extent of its damage by parasitoids may be ascertained already in an early stage of its development, and also earlier and more precisely prognosticate insect abundance and vitality in its next generation, which is very important in plant protection against pests.

Parasitoids developing in the hemolymph of the same instar of different species of insects cause analogical changes of its hemolymph structure parameters: the begining of hemolymph melanize was by on average 2 min 15 s earlier and coagulation of hemolymph by 3 min 26 s earlier; the total amount of hemocytes decreased by 1993 per 1 mm3, and the total amount of proteins by 50.3 mg ml-1; the amount of proleucocytes decreased by 4.9 %, and the amount of protective cells decreased by 6.4 %, and the amount of trophic cells by 4.2 %, and as a result of such decrease in all types of hemocytes the amount of dead cells increased 2.1 times.

Parasitoids cause different changes in different instars of the same species hosts because in early stage of their development to ensure survival of their progeny they are able to suppress the protective reaction of insect – host organism. In hemolymph of parasitized III instar nettle moth caterpillars, differently from hemolymph of V instar caterpillars, the melanization of hemolymph slackens by 3 min 9 s, its coagulation by 3 min 40 s, the total amount of hemocytes increases by 1550 in 1 mm3 and the total amount of proteins by 27.0 mg ml-1; amount of proleucocytes by 3.8 %, and the amount of its mitosis by 1.7 times, but the amount of protective and dead cells remained costant.

Key words: insects’ host, parasitoid, hemolymph structure, hemocytes, instar of caterpillars.

 

II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ

ISSN 1392-3194

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 114-122

UDK 632.51:631.893

SKIRTINGŲ ŽEMĖS DIRBIMO SISTEMŲ ĮTAKA DIRVOŽEMIO STRUKTŪRINGUMUI KALVOTOSE VAKARŲ LIETUVOS DIRVOSE

Virginijus FEIZA

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. paštas: virgis@lzi.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės institute (LŽI) Kaltinėnų bandymų stoties kalvotuose laukuose 1995 metais buvo įrengti trys lauko bandymai – po vieną kalvos viršūnėje, šlaite ir pašlaitėje. Dirvožemis – nepasotintasis glėjiškasis balkšvažemis. Atlikti tradicinės – I ir trijų dirvosauginių – II, III ir IV – žemės dirbimo sistemų tyrimai. Nustatyta, kad žemės dirbimo ypatumai labiausiai lėmė 3-5 mm skersmens dirvožemio agregatų kiekio pokyčių per rotaciją skirtumus. Šių agregatų kiekis per rotaciją ekstensyvaus žemės dirbimo sistemose (III ir IV) iš esmės nepasikeitė, o tradicinėje-I ir dirvosauginėje-II dirbimo sistemose kalvos viršūnėje padidėjo vidutiniškai nuo 7,40 % iki 9,54 %, šlaite – nuo 7,74 % iki 9,46 %, pašlaitėje – nuo 8,10 % iki 10,22 %. Viso armens struktūringumą kalvos viršūnėje ir pašlaitėje efektyviausiai gerino tradicinė-I ir dirvosauginė-II žemės dirbimo sistemos. Dirvosauginėse ekstensyvaus žemės dirbimo sistemose (III ir IV) dirvožemio struktūringumas per rotaciją iš esmės nepakito. Ketverius metus iš eilės naudojant tiek tradicinę, tiek visas dirvosaugines žemės dirbimo sistemas, nei 0-10 cm, nei 10-20 cm dirvožemio sluoksniuose visų agregatų patvarumas (vandenyje patvarių agregatų, kurių skersmuo nuo 0,25 mm iki 7 mm, suma) iš esmės nepakito.

Reikšminiai žodžiai: žemės dirbimo sistemos, dirvožemio struktūra, kalvotas reljefas.

Chapter 2. AGRICULTURE

ISSN 1392-3194

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 114-122

UDK 632.51:631.893

THE INFLUENCE OF DIFFERENT TILLAGE SYSTEMS ON SOIL STRUCTURE ON SLOPING LAND IN WESTERN LITHUANIA

V. Feiza

Summary

Three field experiments were set up at different landscape positions of a hilly relief at the Kaltinėnai Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture in 1995. The soil was an Alboluvisol with a texture ranging from sandy loam lying over sandy loam (on top and slope of a hill) to loam lying over loam at the foot of the slope. Four tillage systems-traditional (I), intensive (II) and reduced tillage (III and IV) systems were investigated. It was revealed that different tillage systems had the greatest effect on the changes in the amount of soil aggregates of 3-5 mm in diameter during the four-course crop rotation period. The amount of these aggregates remained almost the same in the treatments of reduced tillage systems (III and IV), while in the intensive tillage systems (I and II) the amount of these aggregates on the top of the slope increased on average from 7.40 % to 9.54%, on the slope of the hill from 7.74 % to 9.46 % and at the foot of the slope from 8.10 % to 10.22 %. The best soil structure of the plough layer was registered in the intensive soil tillage systems (I, II). Reduced tillage systems (III and IV) did not have any influence on the changes in soil structure during the crop rotation. The amount of soil water-stable aggregates ranging from 0.25 to 7.0 mm in diameter remained unchanged both within 0-10 and 10-20 cm soil depth when using either traditional or reduced tillage systems during four successive years.

Key words: tillage systems, soil structure, hilly relief.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 123-130

UDK 631.58:[633.16+633.11<324>]:632.51:631.559

VASARINIŲ MIEŽIŲ IR ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ PIKTŽOLĖTUMAS IR GRŪDŲ DERLIUS TAIKANT ĮVAIRAUS INTENSYVUMO ŽEMDIRBYSTĖS SISTEMAS

Ona AUŠKALNIENĖ1, Albinas AUŠKALNIS1, Angelija BUČIENĖ2,

Šarūnas ANTANAITIS1

1Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. paštas: ona@lzi.lt

2Klaipėdos universitetas,

Minijos g. 153, Klaipėda

El. paštas: abuciene@yahoo.com

Santrauka

1995-1999 metais Valinavos drenažo sistemų tyrimų sklype, Dotnuvoje kompleksiškai tirtos ir tarpusavyje lygintos penkios žemdirbystės sistemos. 1996-1998 metais trijose iš jų – intensyvioje, integruotoje ir organinėje-biologinėje – buvo vertinamas žieminių kviečių ir vasarinių miežių piktžolėtumas. Mažiausias piktžolėtumas visais tyrimų metais buvo intensyviojoje sistemoje, didžiausias – organinėje-biologinėje. Daugiausia N, P ir K piktžolės sukaupė taikant intensyvią žemdirbystės sistemą, o Ca – organinę-biologinę. Daugumoje variantų tarp piktžolėtumo ir miežių grūdų derliaus nustatyta neigiamo ryšio tendencija.

Reikšminiai žodžiai: žemdirbystės sistemos, piktžolių cheminė sudėtis, augalų derlius, piktžolėtumas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 123-130

UDK 631.58:[633.16+633.11<324>]:632.51:631.559

WEEDINESS AND GRAIN YIELD OF SPRING BARLEY AND WINTER WHEAT IN DIFFERENT CROPPING SYSTEMS

O.Auškalnienė, A.Auškalnis, A.Bučienė, Š.Antanaitis

Summary

Three different cropping systems were studied and compared in many – sided aspect in Dotnuva during 1995-1999. Between 1996-1998 the weed number and weed mass in winter wheat and spring barley crops were investigated. The lowest weed number and mass were obtained at the intensive and the highest – at the organic - biological cropping system. The highest concentration of N, P, K was identified in weeds from the intensive cropping system, Ca-in the organic – biological system. The trend of negative relationship between weed mass and grain yield of spring barley was established.

Key words: cropping system, weediness, weed chemical composition, crop yield.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 131-138

UDK 631.51:631.43:631.559

SKIRTINGŲ ŽEMĖS DIRBIMO IR SĖJOS BŪDŲ ĮTAKA DIRVAI IR DERLIUI

Danutė ŠIMANSKAITĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių raj.

El. paštas: virgis@lzi.lt

Santrauka

2000-2001 metais Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje velėniniame glėjiškame lengvo priemolio dirvožemyje (pagal LTDK 99 giliau karbonatingame giliau glėjiškame rudţemyje RDg 4 – k2), kurio pHKCl 6,8-7,3, judriųjų P2O5 ir K2O 141-178 ir 113-137 mg kg-1 dirvožemio, vykdyti tyrimai, kurių tikslas - įvertinti klasikinio (ražienų skutimas, arimas) ir nulinio žemės dirbimo (tiesioginės sėjos į ražienas) ypatumus Vidurio Lietuvos zonoje ir nustatyti jų įtaką dirvožemio fizikinėms savybėms ir derliui. Nustatyta, kad skirtingi žemės dirbimo, sėjos būdai neturėjo esminės įtakos dirvožemio struktūrai, dirvos tankiui, bendrajam ir aeraciniam poringumui, dirvožemio drėgmei ir derliui. Žieminių kviečių derlius neartoje dirvoje (purkšta raundapu 4 l ha-1 + tiesioginė sėja į ražienas) gautas toks pat, kaip ir taikant klasikinį žemės dirbimą (skusta verstuviniu skutiku, arta). Tyrimai tęsiami.

Reikšminiai žodžiai: klasikinis ir nulinis žemės dirbimas (tiesioginė sėja į ražienas), dirvožemio fizikinės savybės, derlius.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 131-138

UDK 631.51:631.43:631.559

EFFECT OF DIFFERENT SOIL TILLAGE AND SOWING METHODS ON SOIL AND YIELD

D. Šimanskaitė

Summary

Field experiments were carried out in 2000-2001 at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva on a sod gleyic light loamy soil (according to FAO classification Endocalcari-Endohypogleyic Cambisols CMg-n-w can) with a pHKCl value of 6.8-7.3, available P2O5 and K2O 141-178 and 113-137 mg kg-1 soil. The experimental objective was to estimate the peculiarities of conventional (stubble breaking, ploughing) and zero tillage (direct drilling) under the conditions of Central Lithuania and to determine their effect on soil physical properties and crop yield. Experimental evidence suggests that different soil tillage and sowing methods did not have any significant effect on soil structure, bulk density, total and aeration porosity, soil moisture content and yield. Winter wheat yield produced in the unploughed soil (sprayed with Roundup 4 l ha-1 + direct drilling) was identical with that obtained in the conventional soil tillage treatments. The research is being continued.

Key words: conventional and zero soil tillage (direct drilling), soil physical properties, yield.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 139-147

UDK 630 23

MIŠKO ŽĖLINIŲ IR ŽELDINIŲ RŪŠINĖ ĮVAIROVĖ, TVARUMAS IR RENTABILUMAS APLEISTOSE ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENOSE

Antanas MALINAUSKAS, Gintautas URBAITIS

Lietuvos miškų institutas

Girionys, Kauno rajonas

El. paštas: suchockas@centras.lt

Santrauka

Miško žėliniai, augantys apleistuose žemės ūkio plotuose, yra gero augimo, produktyvūs, tačiau žemo padaringumo. Uosio žėliniai smarkiai pažeisti elninių žvėrių, todėl bloga jų patologinė būklė, jie palaipsniui žūsta. Eglės, ypač maumedžio želdiniai, augantys analogiškomis sąlygomis kaip ir žėliniai, yra produktyvesni, jų padaringumas aukštas. Didžiausią ekonominį efektą duoda spygliuočių, ypač maumedžio, želdiniai ir uosio žėliniai, jeigu nereikalinga jų apsauga nuo žvėrių. Beržo, juodalksnio, drebulės ir baltalksnio žėliniai duoda palyginti mažą ekonominį efektŕ.

Reikšminiai žodžiai: žemės ūkiui naudotos žemės, miško želdiniai ir žėliniai, produktyvumas, rentabilumas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 139-147

UDK 630 23

DIVERSITY OF SPECIES, SUSTAINABILITY AND PROFITABILITY OF THE SELF-REGENERATED FOREST AREAS AND FOREST PLANTATIONS ON THE FERTILE SOILS ON ABANDONED AGRICULTURAL LAND

A. Malinauskas, G. Urbaitis

Summary

Self-regenerated stands of birch, black alder, aspen and grey alder showed good growth and productivity on the abandoned agricultural lands. Due to the game damage, the self-regenerated stands of ash had a poor pathological status and were dying. The plantations of spruce and larch growing at the sites of the same fertility are more productive and have higher output of the sawn timber than the self-regenerated stands. The highest economic effect might be achieved by cultivating plantations of coniferous tree species or ash if protection against game damage is unnecessary. The economic effect when cultivating birch, aspen, black alder and grey alder is low.

Key words: abandoned agricultural lands, forest plantations, self-regenerated stands, productivity, economic effect.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 148-154

UDK 631.51.02:633.14

RAŽIENINĖS DIRVOS SUARIMO LAIKO IR PRIEŠSĖJINIO DIRBIMO BŪDŲ ĮTAKA RUGIŲ DERLIUI

Darius JOVAIŠA

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos filialas

El. paštas: filialas@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Straipsnyje apibendrinti 1998-2001m. LŽI Vėžaičių filialo velėniniame jauriniame glėjiškame lengvo priemolio dirvožemyje darytų lauko bandymų duomenys. Nustatyta, kad skirtingas ražieninės dirvos arimo laikas neturėjo esminės įtakos rugių derliui, kai prieš sėją buvo purenama germinatoriumi. Kultivatoriumi paruoštoje dirvoje didesnis derlius gautas suarus 7-10 d. iki rugių sėjos: tai 12 ir 10 % daugiau nei suarus anksčiau ar sėjos dieną. Germinatoriumi supurenus anksti arba ir sėjos dieną suartą žemę, rugių derlius buvo 16 % didesnis nei supurenus kultivatoriumi kartu su akėčiomis. Kultivuotos žemės suvolavimas tikslingas buvo suarus sėjos dieną, išskyrus metus, kai buvo labai sausringas priešsėjinis ir posėjinis laikotarpis.

Reikšminiai žodžiai: ražieninė dirva, arimo laikas, priešsėjinis dirvos dirbimas, žieminiai rugiai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 148-154

UDK 631.51.02:633.14

EFFECT OF STUBBLE FIELD PLOUGHING TIME AND PRE-SOWING CULTIVATION METHOD ON WINTER RYE

D. Jovaiša

Summary

Trials were carried out at the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture during 1998-2001 on a light loam soil. Stubble field (after winter wheat grown in clover field) was ploughed at different times and cultivated using different methods.

10-12 % yield increase of winter rye grain was obtained in the soil ploughed 7-10 days before sowing and cultivated by a cultivator with a harrow compared with the yield obtained in the soil ploughed early and on the day of sowing.

Ploughing time had no effect on winter rye grain yield when pre-sowing soil cultivation was done with a germinator.

16 % higher yield was obtained in the soil ploughed early (23-28 days before sowing) and on the sowing day cultivated with a germinator compared with the treatment cultivated together with a harrow.

Key words: stubble field, ploughing time, pre-sowing cultivation, winter rye.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 155-161

UDK 631.512:633.14

ŽEMĖS DIRBIMAS PO ŽIRNIŲ ŽIEMINIAMS RUGIAMS

Kćstutis PRANAITIS

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

El. paštas: sekretoriatas@voke.lzi.lt

algis.nedzinskas@voke.lzi.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo paprastajame išplautžemio priesmėlyje (Idp) 1998-2001 m. tirta dirvos skutimo (skusta bei neskusta) ir arimo skirtingu gyliu (22-25, 15-17, 10-12 cm) įtaka rugiams.

Mažai užterštoje paprastaisiais varpučiais dirvoje rugių grūdų derlingumas nuo žemės dirbimo nepriklausė.

Varpučiais užterštoje dirvoje didžiausias rugių grūdų derlingumas gautas dirvŕ skutant ir ariant 22-25 cm gyliu.

Reikšminiai žodžiai: dirvos skutimas, arimas, žieminiai rugiai, piktžolėtumas, derlingumas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 155-161

UDK 631.512:633.14

SOIL TILLAGE FOR THE WINTER RYE GROWN AFTER PEAS

K. Pranaitis

Summary

Field trials were conducted to investigate the effects of stubble breaking and no stubble breaking by ploughing at different depths (22-25, 15-17, 10-12 cm) on winter rye yield over the period of 1998-2001 at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture on the Haplic-Luvisols (LVh) soil.

Experimental findings suggest that in the soil with a small couch grass infestation winter rye yield does not depend on soil tillage.

In the soil, heavily infested with couch grass, the highest grain yield of winter rye was obtained when ploughing the soil at the depth of 22-25 cm after stubble breaking.

Key words: stubble breaking, ploughing, winter rye, weed infestation.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 162-169

UDK 631.468:[631.442.4:551.448]

MEZOFAUNOS PASISKIRSTYMAS ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIO REGIONO DIRVOŽEMYJE

Valentina STRAZDIENĖ

Ekologijos institutas

Akademijos g. 2, Vilnius

El. paštas: dirvekol@ekoi.lt

Santrauka

Tyrimai daryti 1994-1996 ir 1998 metais Šiaurės Lietuvos karstinio regiono (Biržų rajono) rudžemių dirvožemių agrocenozėse.

Moreninio lengvo priemolio rudžemio dirvožemyje buvo palankesnės sąlygos dirvožemio mezofaunai, palyginus su limnoglacialiniu sunkaus priemolio rudţemio dirvoţemiu.

Moreniniame lengvo priemolio rudžemio dirvožemyje sliekų buvo 2,2, stambių vabzdžių lervų – 14,8, o lervų rūšių beveik 2 kartus daugiau negu limnoglacialiniame sunkaus priemolio rudžemio dirvožemyje. Smulkių vabzdžių lervų abiejuose dirvoţemiuose buvo negausu.

Reikšminiai žodžiai: mezofauna, sliekai, vabzdžių lervos, karstinis regionas, agrocenozė.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 162-169

UDK 631.468:[631.442.4:551.448]

THE DISTRIBUTION OF SOIL MESOFAUNA IN NORTH LITHUANIA KARST REGION

V. Strazdienė

Summary

In 1994-1996 and in 1998 investigation of soil mesofauna was carried out in North Lithuania. Two experimental sites were chosen: light loamy morainic cambisols and heavy loam limnoglacial cambisols in agrocenoses of the karst region. In the light loamy morainic cambisols the conditions for mesofauna were more favourable. In the light loamy morenic soil the content of earthworms was 2.2 times, large insect larvae 14.8 times and insect larvae species 2 times as numerous as in the heavy loam limnoglacial soil.

A large amount of rain and a high moisture content in the soil have positively influenced the abundance of the earthworms in the heavy loam limnoglacial cambisols. In the rainy 1998 the content of the eartworms was 2 times as numerous as in the light loamy cambisols.

The abundance of small insect larvae was equally poor.

Key words: mesofauna, earthworms, insect larvae, karst region, agrocenoses.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 170-177

UDK 633.491:632.51

PIKTŽOLIŲ ŽALINGUMAS BULVĖMS VAKARŲ LIETUVOJE

Steponas ČIUBERKIS

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: stepas@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Tyrimai daryti 1998-2000 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale mikrolaukelių metodu bulvių ‘Mirta’ pasėliuose. Bendras laukelio plotas – 2,8 ´ 1,5 = 7,0 m-2, apskaitinio – 1,4 ´ 2,0 = 2,8 m-2, pakartojimai – šeši. Bulvės du kartus kauptos kaupiku agreguojant su akėčiomis iki sudygimo ir du kartus apkauptos sudygusios. Bulvės buvo auginamos nepiktžolėtuose laukeliuose arba atitinkamuose vystymosi tarpsniuose augo kartu su piktžolėmis, likusiomis po tarpueilių įdirbimo. Laukeliuose, kuriuose bulvės augo kartu su piktžolėmis, kiekvieno bulvių vystymosi tarpsnio pabaigoje visame laukelyje piktžolės suskaičiuotos pagal rūšis, išrautos ir nustatyta jų orasausė masė. Atitinkamuose tarpsniuose, sudarant nepiktžolėtus pasėlius, piktžolės kas dvi savaitės buvo išravimos.

‘Mirta’ bulvių derlingumas iš esmės sumažėjo: 1) augant joms kartu su piktžolėmis iki žydėjimo; 2) iki 25 d. po žydėjimo ir 3) visą vegetaciją. Bulvių derlingumas sumažėjo atitinkamai 8,1; 8,4 ir 6,4 %, palyginus su nepiktžolėtomis visą vegetaciją.

Reikđminiai ţodţiai: bulvės, piktžolės, žalingumas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 170-177

UDK 633.491:632.51

WEED HARMFULNESS TO POTATO CROPS IN WEST LITHUANIA

S. Čiuberkis

Summary

Experiments were carried out at the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture during 1998-2000.

The experiment was done in micro plots. The total plot area was 2.8 x 1.5 = 7.0 m2, record area 1.4 x 2.0 = 2.8 m2. Random plot design involving six replicates was used. Potatoes were grown either in weed-free plots or were allowed to grow with any weeds survived after cultivation and hilling up of rows at respective potato growth stages. The crop was twice cultivated-harrowed till preemergence and twice hilled up postemergence of potatoes. On weed - infested crop the weeds were counted, assessed by individual species at the end of each growth stage of potatoes in all record plots. On weed - free plots weeds were counted every forthight.

Weeds were most harmful to potatoes when they grew in the potato crop: from planting to flowering (9.7 weeds m-2 and weed mass 7.9 g m-2); from planting to 25 days after flowering (8.0 weeds m-2 and weed mass 15.7 g m-2) and all growing season (9.0 weeds m-2 and weed mass 19.8 g m-2). Potato yield decreased by 8.1; 8.4 and 6.4 %, respectively compared with the weed - free crops during the whole growing season.

Key words: potatoes, weeds, harmfulness.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 178-197

UDK 631.582.9:631.51:632.51:632.954

DIRVONO ATNAUJINIMAS DERLINGAME PRIEMOLIO DIRVOŢEMYJE

Algimantas MAGYLA

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El.paštas: albinas @ lzi.lt

Santrauka

1996-2000 m. dviejuose bandymuose tirtas dirvono atnaujinimas parenkant augalus, žemės dirbimu ir herbicidų naudojimu. Nustatyta, kad dirvone labai gausėjo daugiamečių piktžolių (iki 524 vnt. m-2), ypač paprastųjų varpučių (Elytrigia repens L. Nevski.) (iki 472 vnt. m-2), kuriuos labai sunku išnaikinti. Dirvoną ruošiant rudenį vasariniams miežiams arba vasarą žieminių kviečių sėjai, mažiausiai paprastųjų varpučių prieš javų pjūtį buvo likę nupurkštuose raundapu 5 l ha-1 laukeliuose – atitinkamai 6,0 ir 2,2 vnt. m-2. Miežiuose po nuskusto dirvono varpučių stiebų buvo 35,0, žieminiuose kviečiuose po juodojo pūdymo – 17,2, o dirvoną tiktai suarus – 63,5-326,3 vnt. m-2. Po raundapu nupurkđto, ypač vasarŕ, dirvono buvo galima auginti net cukrinius runkelius.

Dirvono atnaujinimo būdas nelėmė piktžolių sėklų kiekio armenyje, bet turėjo reikšmės vėliau augintų augalų pasėlių piktžolėtumui ir derliui. Pūdymavusiuose, purkštuose raundapu ir tiktai artuose laukeliuose žieminių kviečių grūdų gauta atitinkamai 4,55, 4,15 ir 2,75 t ha-1, kitąmet po kviečių sėtų miežių gauta atitinkamai 4,57, 4,74 ir 4,24, o miežių po dirvono – 2,47 t ha-1. Skirtumus lėmė pasėlių piktžolėtumas – miežiuose paprastųjų varpučių stiebų buvo atitinkamai 13,0, 12,5, 65,5, o po dirvono – net 425,5 vnt. m-2.

Daugiausia pelno – 3 822 Lt ha-1 per dvejus metus gauta auginant cukrinius runkelius ir miežius prieš tai dirvoną nupurškus raundapu. Kai sėti žieminiai kviečiai, o po jų miežiai, daugiausia pelno gauta iš pūdymavusių laukelių – 1 276 Lt ha-1 per 2 metus, išpurkštų raundapu – 1 148, o nušienautą dirvoną kviečiams tik suarus – 631 Lt ha-1. Kontroliniuose laukeliuose po suarto dirvono auginti miežiai atnešė nuostolio 82 Lt ha-1.

Reikšminiai žodžiai: dirvonas, žemės dirbimas, herbicidai, piktžolės.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 178-197

UDK 631.582.9:631.51:632.51:632.954

INVESTIGATION OF RE-CULTIVATION OF TEMPORARILY ABANDONED FERTILE LOAM SOIL

A. Magyla

Summary

In 1996-2000 two field experiments were conducted to study the efficiency of temporarily abandoned soil re-cultivation by selection of crops, soil tillage and herbicide application. It was established that the spread of perennial weeds, particularly Agropyrum repens L., was especially rapid and their control was problematic. The lowest occurrence of Agropyrum repens L. before cereal harvesting was found in the plots sprayed with 5 l ha-1 Roundup. The method of soil re-cultivation did not affect the number of weed seed in the plough layer, but had some effect on the weed incidence and yield of the crops grown later. Winter wheat grain yield in the fallow plots, sprayed with Roundup and only ploughed was 4.55, 4.15 and 2.75 t ha-1 (LSD05 = 0.202 t ha-1). After re-cultivation the highest profit 3822 Lt ha-1 per two years was obtained from sugar beet and barley grown on the soil sprayed with Roundup. When wheat was sown in the temporarily abandoned soil and barley was sown after it the highest profit was obtained in fallow plots – 1276 Lt ha-1 per 2 years, in the plots sprayed with Roundup –1148, and having only ploughed the soil for wheat – 631 Lt ha-1. Barley grown in the check plots immediately after temporary abandonment of land incurred a loss of 82 Lt ha-1.

Key words: temporarily abandoned land, soil tillage, herbicides, weeds.

 

III skyrius. AGROCHEMIJA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 198-205

UDK 631.442.4:631.893.1’2’3:631.418

MAISTO MEDŽIAGŲ IŠPLOVIMAS KARSTO ZONOS DIRVOŽEMIUOSE

Tomas ADOMAITIS, Jonas MAŢVILA

Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras

Savanorių pr. 287, Kaunas

El.paštas: lzi_atc@euteka.lt

Aurelija RUDZIANSKAITĖ, Povilas ŠUKYS

Lietuvos vandens ūkio institutas

Parko g. 6, Vilainiai, Kėdainių rajonas

El.paštas: lygis@water.omnitel.net

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas į gilesnius dirvožemio sluoksnius išplaunamų pagrindinių augalų maisto medžiagų kiekių priklausomumas nuo skirtingų NPK trąšų normų ir vienkartinio organinių trąšų panaudojimo sėjomainoje Lietuvos aktyvaus karsto zonos moreniniuose smėlinguose lengvuose priemoliuose ir limnoglacialiniuose moliuose.

Gausiau tręšiamoje dirvoje lieka nemažai augalų nesunaudotų maisto medžiagų, kurios, ypač azotas, išplaunamos. Daugiau šių medžiagų išplaunama iš smėlingų priemolio dirvų. Kad sumažėtų požeminio vandens užterštumas azotu, minimas dirvas, nuėmus derlių, reikėtų apsėti posėliniais augalais. Fosforo ir kalio išplovimas nedaug priklauso nuo trąšų normų, daugiau – nuo dirvožemyje natūraliai esančio šių elementų kiekio ir augintų augalų.

Reikđminiai ţodţiai: dirvoţemis, trŕđos, maisto medţiagos, iđplovimas.

Chapter 3. AGROCHEMISTRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 198-205

UDK 631.442.4:631.893.1’2’3:631.418

NUTRIENT LEACHING IN THE SOILS OF KARST ZONE

T. Adomaitis, J. Mažvila, A. Rudzianskaitė, P. Šukys

Summary

This paper discusses the relationship between the amount of major nutrients leached into deeper soil layers and NPK fertilization rates and single application of organic fertilizers in a crop rotation in moraine sandy loam and glacial lacustrine clay soils of intensive karst zone of Lithuania. Large rates of applied fertilizers cause the reduction in plant nutrient uptake. The surplus of plant nutrients and nitrogen fertilizers left in the soil are leached later. To reduce underground water pollution with nitrogen, sandy loam soils should be sown with a post harvest crop. No stronger relationship exists between the leached amounts of phosphorus or potassium and the amount of fertilizers applied. Phosphorus and potassium leaching mostly depends on the amount of these elements originally contained in the soil, as well as on the grown crops.

Key words: soil, fertilizer, nutrients, leaching.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 206-216

UDK 631.442.4:631.416.4:631.83:631.422.3

KALIO TRĄŠŲ REIKŠMĖ AUGALAMS IR ŠIO ELEMENTO NUSTATYMO METODŲ PALYGINIMAS dulkiđkoJO priemolio rudţemyje

Jonas MAŢVILA, Kristinas Matusevičius, Zigmas Vaišvila,

Jonas Arbačiauskas, Jadvyga Lubytė, Antanas Antanaitis

Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras

Savanorių pr. 287, Kaunas

El. paštas: lzi atc @euteka.lt

Santrauka

1997-2000 metais Kriūkuose (Šakių rajonas) ant limnoglacialinių nuogulų susiformavusiame sekliai karbonatingame, giliau glėjiškame vidutinio sunkumo dulkiškojo priemolio ant vidutinio sunkumo dulkiškojo priemolio su giliau esančiu sunkiu dulkiškuoju priemoliu rudžemyje buvo tiriamas kalio trąšų poveikis žemės ūkio augalams ir kalio kiekis dirvožemyje bei jo pokytis nuo trąšų, nustatant šį elementą skirtingose ištraukose.

Atlikus tyrimus nustatyta, kad kalio trąšos, sąveikaudamas su vidutinėmis azoto ir fosforo trąšų normomis, žieminių kviečių grūdų derliui įtakos neturėjo, tačiau kitų žemės ūkio augalų derlių padidino iš esmės: vienamečių žolių sausųjų medžiagų – 1,0; bulvių gumbų – 13,8; miežių grūdų – 0,35 t ha-1, o lauko sėjomainos produktyvumą – 12,9 GJ ha-1 apykaitos energijos.

Daugelio sėjomainos augalų derliaus priedai su dirvožemyje esančiu judriuoju kaliu stipriausiai koreliavo, kai šis elementas buvo nustatytas acetatinėje-laktatinėje (A-L), natrio bikarbonato, taip pat – magnio sulfato ištraukose.

2000 metų tyrimų duomenimis, nuo kalio trąšų judriojo kalio kiekis dirvožemyje didėjo, tačiau, nustatant jį įvairiose ištraukose, skirtingai – nuo 10,9 mg kg-1 kalcio chlorido iki 32 mg kg-1 – magnio sulfato ištraukoje.

Dirvožemyje esančio judriojo kalio kiekio priklausomumo nuo kalio trąšų normų stipriausias koreliacinis ryšys (η = 0,48-0,49) gautas kalį nustačius A-L, magnio sulfato ir trilono B (pH 7,0) ištraukose.

Kalio trŕđomis netrćđtuose laukeliuose A-L iđtraukoje nustatyti kalio kiekiai stipriausiai koreliavo su natrio hidrokarbonato (η = 0,83), magnio sulfato (η = 0,91) ir trilono B (pH 7,0) (η = 0,94), o silpniausiai (η = 0,42) – su druskos rϋgšties ištraukoje nustatytais kalio kiekiais. Patręšus žemės ūkio augalus 180 kg ha-1 kalio trąšų, koreliaciniai ryšiai tarp įvairiose ištraukose nustatytų kalio kiekių gauti silpnesni.

Reikđminiai ţodžiai: kalis, analizavimo metodai, žemės ūkio augalai, dirvožemis.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 206-216

UDK 631.442.4:631.416.4:631.83:631.422.3

EFFECT OF POTASSIUM FERTILIZERS ON AGRICULTURAL CROPS IN SILTY LOAM CAMBISOL AND COMPARISON OF K DETERMINATION METHODS

J. Maţvila, K. Matusevičius, Z. Vaiđvila, J. Arbačiauskas, J. Lubytė, A. Antanaitis

Summary

The content of potassium and its variation under the influence of fertilization were investigated in Kriūkai (Šakiai district) during 1997-2000 in medium heavy silty loam on medium heavy silty loam with heavy silty loam subsoil, formed on glacial lacustrine sediment Epicalcari-Endohypogleyic Cambisol.

It was determined, that potassium fertilization in interaction with average nitrogen and phosphorus fertilization rates did not have any effect on winter wheat grain yield, however, the yield of the other agricultural crops was increased significantly: dry matter yield of annual grass by 1.0, potato tuber yield by 13.8, barley grain by 0.35 t ha-1 and the productivity of field crop rotation by 12.9 GJ ha-1 of metabolizable energy.

The increase in the yield of most crop rotation plants correlated essentially with available potassium, when this element was determinated by the method of acetate-lactate (A-L), sodium bicarbonate and magnesium sulphate solutions.

The strongest correlation (η = 0.48-0.49) between soil available potassium and the rates of potassium fertilizers was obtained, having determined potassium in A-L, magnesium sulphate and trilone B (pH 7.0) extractions.

In the plots without potassium fertilization the amount of potassium determined in A-L extraction correlated most significantly with potassium, determined in sodium carbonate (η = 0.83), magnesium sulphate (η = 0.91) and trilone (pH 7,0) (η = 0.94) and the weakest correlation (η = 0.42) was obtained with potassium extracted in hydrochloric acid solution.

Key words: potassium, determination methods, agricultural crops, soil.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 217-228

UDK 633.112.9<321>:631.84:631.559

VASARINIŲ KVIETRUGIŲ PRODUKTYVUMAS SKIRTINGAI trćđiANT AZOTU SUNKAUS PRIEMOLIO DIRVOŢEMyje

Stanislava MAIKŠTĖNIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis

Joniškėlis, Pasvalio rajonas

El.paštas: joniskelio_lzi@ post.omnitel.net

Santrauka

Lietuvos ţemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje 1998-2000 metais atlikti dvifaktoriniai lauko bandymai, siekiant ištirti vasarinių kvietrugių (Triticosecale Wittmack) auginimo galimybes sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose ir derlingumo bei įvairių grūdų kokybinių rodiklių požiūriais juos palyginti su kitais vasariniais javais skirtingo intensyvumo tręšimo azotu lygiuose. Tręšiant N45 ir N90 auginti vasariniai javai: kvietrugiai ‘Gabo’, miežiai ‘Ūla’, kviečiai ‘Nandu’ ir avižos ‘Jaugila’. Nustatyta, kad vasariniai kvietrugiai derlingumu prilygsta įprastiems pašariniams javams – miežiams, tačiau grūduose sukaupia daugiau azoto, kas tręšiant N45 ir N90 sudarė esminį priedą – atitinkamai 11,7 ir 7 %. Vasarinių javų grūdų baltymingumą didele dalimi lėmė azoto trąšos: stipriausia koreliacija tarp azoto trąšų normų ir baltymingumo nustatyta vasarinių kviečių, silpniausia – vasarinių kvietrugių. Vasarinių kvietrugių baltymų išeiga iš hektaro tręšiant N45 ir N90 buvo atitinkamai 17,8 ir 4,3 % didesnė, negu iš miežių, ir 39,4 bei 27,23 % – negu iš avižų.

Reikđminiai ţodţiai: sunkaus priemolio rudţemis, vasariniai kvietrugiai, produktyvumas, trćđimas, baltymai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 217-228

UDK 633.112.9<321>:631.84:631.559

PRODUCTIVITY OF SPRING TRITICALE ON HEAVY LOAM SOILS DIFFERING IN NITROGEN FERTILISATION LEVEL

S. Maikštėnienė

Summary

Bi-factorial field experiments were carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Joniškėlis Experimental Station over the period of 1998-2000. The objective of the experiments was to test the feasibility of spring triticale cultivation on heavy-textured soils and to compare its yielding capacity and various grain quality parameters with those of the other spring cereals at different nitrogen fertilisation levels.

At N45 and N90 fertilisation level the spring triticale cv. ‘Gabo’ was compared with barley cv. ‘Ūla’, spring wheat cv. ‘Nandu’ and oats ‘Jaugila’. It was revealed that in terms of productivity spring triticale was equal with spring barley but accumulated a higher nitrogen content in grain, which at N45 and N90 fertilisation levels made up a significant increase of 11.7 and 7 % respectively. The protein content in spring triticale, as well as in the other cereal grains, was to a large extent determined by nitrogen fertilisation: the strongest correlation between nitrogen fertiliser rates and protein content was determined in spring wheat, while the weakest correlation - in spring barley. Three years’ averaged data suggest that protein yield per hectare at N45 and N90 fertilisation levels was 17.8 and 4.3 % higher in spring triticale than barley and 39.4 and 27.23 % higher than in oats. Spring triticale fertilised with N45 and N90 accumulated 7.1-2.4 % more metabolizable energy than barley and 57.3 and 41.2 % more than oats. Since spring triticale is equal in productivity with a common forage cereal – barley, although its grain contains much higher protein content, especially at lower nitrogen fertilisation level, it should account for larger areas in the structure of forage cereals.

Key words: clay loam cambisols, spring triticale, productivity, nitrogen fertilisation, protein.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 229-243

UDK 631.442.4:[633.31/.37:631.874]:633.11<324>

MOLINGŲ DIRVOŽEMIŲ SAVYBIŲ GERINIMAS ANKŠTINIAIS AUGALAIS JŲ BIOMASĘ PANAUDOJANT ŽALIAJAI TRĄŠAI

Aušra ARLAUSKIENĖ, Stanislava MAIKŠTĖNIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis,

Joniškėlis, Pasvalio rajonas

El.paštas: joniskelio_lzi@post.omnitel.net

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje 1996-2000 metais atlikti kompleksiniai lauko bandymai, siekiant nustatyti molingų dirvožemių agrocheminių ir fizikinių savybių gerinimo galimybes biologinėmis priemonėmis – daugiamečiais ankštiniais augalais ir jų antžemine biomase ją panaudojant žaliajai trąšai bei sekant šių biologinių priemonių poveikį žieminių kviečių produktyvumui. Dirvožemis – giliau karbonatingas giliau glėjiškas rudžemis (Endocalcary – Endohypogleyic Cambisols). Tirta raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L.), margažiedžių liucernų (Medicago varia Mart.), vikių ir avižų mišinio (Vicia sativa L., Avena sativa L.) įtaka sunkių dirvožemių humusingumui, tankiui, bendrajam poringumui ir struktūrai. Nustatyta, kad daugiausiai humuso dirvožemyje susikaupė po ilgesnės vegetacijos margažiedžių liucernų, dėl išvystytos azotingos jų šaknų sistemos. Tai lėmė esmingą pagrindinių dirvožemio fizikinių savybių tankio ir poringumo pagerėjimą bei agronominiu požiūriu vertingų 1-3 mm dydžio struktūrinių agregatų gausėjimą ir jų stabilumą.

Reikšminiai žodžiai: sunkaus priemolio rudžemiai, ankštiniai augalai, žaliosios trąšos, dirvožemio savybės, žieminiai kviečiai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 229-243

UDK 631.442.4:[633.31/.37:631.874]:633.11<324>

IMPROVEMENT OF CLAY SOIL PROPERTIES BY CULTIVATION OF LEGUMES AND BY USING THEIR BIOMASS FOR GREEN MANURING

A. Arlauskienė, S. Maikštėnienė

Summary

Complex field trials were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture during 1996-2000. With the purpose to determine possibilities for the improvement of agrochemical and physical properties of clay soils by biological means – perennial legumes and by the use of their overground biomass for green manuring and by monitoring the effect of these biological means on the productivity of winter wheat. The soil type of the experimental site was Endocalcary – Endohypogleyic Cambisols. We studied the effects of red clover (Trifolium pratense L.), bastard alfalfa (Medicago varia Mart L.), vetch and oats mixture (Vicia sativa L., Avena sativa L.) on the humus content of heavy soils, bulk density, total porosity and structure. It was determined that the greatest content of humus accumulated in the soil after bastard alfalfa, which had a longer growing season due to the well-developed root system. This, in turn, resulted in a significant improvement in the major soil physical properties, such as bulk density and porosity, as well as in an increase in the content and stability of agronomically valuable structural aggregates 1-3 mm in size.

Keywords: heavy loam, legumes, green manure, soil properties, winter wheat.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 244-253

UDK 631.8:631.41

TRĘŠIMO ĮTAKA DIRVOŽEMIO FIZIKINIŲ SAVYBIŲ POKYČIAMS IR AUGALŲ DERLINGUMUI

Irena KRIŠTAPONYTĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis

Joniškėlis, Pasvalio rajonas

El. paštas: joniskelio_lzi@post.omnitel.net

Santrauka

1996-2000 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje giliau karbonatingame giliau glėjiškame rudžemyje (RDg4-k2) atliktas stacionarus sėjomainų bandymas, siekiant nustatyti, kaip kinta humuso kiekis, taikant įvairias tręšimo sistemas, ir koks jo poveikis dirvožemio fizikinėms savybėms. Organinės trąšos (mėšlas) 40, 60 ir 80 t ha-1 skirtas pirmos rotacijos nariui – cukriniams runkeliams. Nustatyta, kad vien mineralinės trąšos dirvožemyje humuso kiekį padidino 0,09 proc.vnt., tankį sumaţino 0,02 g cm-3, o bendrasis poringumas padidėjo 0,70 proc.vnt. Tręšiant vien tik mėšlu (80 t ha-1), dirvožemio humusingumas padidėjo 0,20 proc.vnt., struktūra pagerėjo 5,9 %, tankis sumažėjo 5,4 %, o bendrasis poringumas padidėjo 2,1 proc.vnt. Organinėje – mineralinėje tręšimo sistemoje įterpus 40, 60 ir 80 t ha-1 mėšlo su NPK trąšomis, humuso kiekis dirvožemio armenyje padidėjo atitinkamai 0,26 - 0,32 - 0,29 proc.vnt. Tręšiant dirvožemis čia buvo 0,78 proc.vnt. struktūringesnis negu netręštas, jo tankis sumažėjo 6,1 - 6,1 - 5,4 % ir bendrasis poringumas padidėjo 3,7 - 3,9 - 3,0 proc.vnt. Mineralinėje tręšimo sistemoje vidutinis augalų derlingumas padidėjo 52,3 %, organinėje – 32,2 %, o organinėje – mineralinėje tręšimo sistemoje 61,2 - 63,2 - 63,4 %, o tręšiant pagal planuotą derlių ir dirvoje esantį maisto medžiagų kiekį – 58,4 %, palyginus su netręštu.

Reikšminiai žodžiai: tręšimo sistema, mėšlas, mineralinės trąšos, humusas, poringumas, tankis, struktūra.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 244-253

UDK 631.8:631.41

CHANGES IN AGROPHYSICAL PROPERTIES OF CLAY LOAM SOILS IN RELATION TO DIFFERENT FERTILISATION SYSTEMS

I. Krištaponytė

Summary

At the Lithuanian Institute of Agriculture’s Joniškėlis Research Station trials were carried out over the period 1996 – 2000 on a Endocalcary Endohypogleyic Cambisols (CMg-n-w-can), clay loam on silty clay soil, in a five-course crop rotation where we investigated mineral, organic, and organic – mineral fertilisation systems with a view to increasing humus content and improving physical properties of clay soils. Organic fertilisers (farmyard manure) 40, 60 and 80 t ha-1 were applied to the member of the first rotation – sugar beet. It was determined that 40, 60 and 80 t ha-1 of farmyard manure together with NPK fertilisers increased humus content in the topsoil by 0.26 - 0.32 - 0.29 percentage units respectively. Through fertilisation the soil structurality was by 0.78 % percentage units higher than that in unfertilised treatments, its bulk density declined by 6.1 - 6.1 - 5.4 %, and the total porosity increased by 3.7 - 3.9 - 3.0 percentage units, respectively. Fertilisation with farmyard manure only at a rate of 80 t ha-1 improved soil structure by 5.9 percentage units, and reduced bulk density by 5.4 %, and increased total porosity by 2.1 percentage units.

Application of different rates of farmyard manure in the organic – mineral fertilisation systems resulted in 61.2 - 63.2 - 63.4 % increase in the average crop rotation productivity, and in the organic system – 32.2 %.

Key words: fertilisation systems, clay loam soil, physical properties, humus, farmyard manure, porosity.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 254-265

UDK 631.821.1

PAKRIKAS IR LOKALUS MIEŽIŲ TRĘŠIMAS SKIRTINGO SUKULTŪRINIMO LYGIO VAKARŲ LIETUVOS DIRVOŽEMIUOSE

Regina REPŠIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: regina@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Straipsnyje pateikiami 1996-1999 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale atliktų tyrimų apibendrinti duomenys. Skirtingo sukultūrinimo lygio dirvožemiuose pakrikai ir lokaliai skirtingomis normomis tręšti miežiai. Tyrimai atlikti glėjiniame pajaurėjusiame išplautžemyje (JP1v glėjiškame velėniniame jauriniame) neutralokos reakcijos (pHKCl 6,3 ± 0,33) ir glėjiškame pajaurėjusiame išplautžemyje (J2v vidutiniškai pajaurėjusiame velėniniame jauriniame) labai rūgščios reakcijos (pHKCl 4,3 ± 0,03) dirvožemyje. Neutralokos reakcijos dirvožemyje miežių grūdų derlius gautas vidutiniškai 1,7 karto didesnis, palyginus su derliumi, užaugintu rūgščios reakcijos dirvožemyje. Reakcijos rodikliai (pHKCl, judrusis Al, hidrolizinis ir mainų rūgštumas) nulėmė apie 53-56 % miežių grūdų derliaus.

Miežių augalinėje produkcijoje (grūdai + šiaudai kg ha-1), išaugintoje neutralokos reakcijos dirvožemyje, N sukaupta vidutiniškai 1,6, P – 1,3 ir K – 1,2 karto daugiau nei rūgščios reakcijos dirvožemyje. Neutralokos reakcijos dirvožemyje miežių auginimui išlaidos buvo mažesnės už gautą derliaus vertę. Tręšiant lokaliai, reikėjo mažiau išlaidų, palyginus su pakriku tręšimu. Rūgščios reakcijos dirvožemyje tirti tręšimo būdai dažniausiai nepadengė miežių auginimui įdėtų lėšų.

Reikšminiai žodžiai: dirvožemio sukultūrinimo lygis, tręšimo būdai, miežių produktyvumas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 254-265

UDK 631.821.1

BROADCAST AND PLACEMENT FERTILIZATION OF BARLEY ON DIFFERENT FERTILITY SOILS OF WESTERN LITHUANIA

R. Repšienė

Summary

Investigations were carried out on a Bathihypergleyi – Albic Luvisols (gleyic sod-podzolic) neutral (pHKCl 6.3 ± 0.33) soil and in Bathihypogleyi – Albic Luvisols (moderately sod-podzolic) acid soil (pHKCl 4.3 ± 0.03). It was revealed that barley grain yield obtained in neutral soil was 1.7 times higher than that in acid soil. Soil acidity indicators (pHKCl, mobile Al, hydrolytic and exchangeable acidity) determined barley grain yield about 53-56 %. The amount of macroelements in barley yield (grain + straw) kg ha-1 grown in neutral soil was 1.6(N), 1.3(P) and 1.2(K) times higher than that in acid soil.

The costs of barley cultivation in the soil with neutral reaction were lower than the obtained yield value. The costs of barley placement fertilization were lower compared with broadcast fertilization.

Key words: soil fertility level, fertilisation means, productivity of barley.

 

ISSN 1392-3194

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 266-279

UDK 631.81:631.51:632.51:631.893

SKIRTINGŲ ŽEMĖS DIRBIMO-TRĘŠIMO SISTEMŲ ĮTAKA DIRVOŽEMIO JUDRIOJO FOSFORO KIEKIO KITIMUI PER ROTACIJĄ KALVOTOSE VAKARŲ LIETUVOS DIRVOSE

Dalia FEIZIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. paštas: fdalia@lzi.lt

Santrauka

LŽI Kaltinėnų bandymų stoties kalvotuose laukuose 1995 metais buvo įrengti trys lauko bandymai – po vieną kalvos viršūnėje, šlaite ir pašlaitėje. Dirvožemis – nepasotintasis glėjiškasis balkšvažemis. Buvo vykdyti tradicinės (I) ir trijų dirvosauginių (II, III ir IV) žemės dirbimo sistemų tyrimai. Dirvosauginėse žemės dirbimo sistemose ketvirtaisiais tyrimų metais išryškėjo fosforo kiekio diferenciacija skirtinguose armens sluoksniuose – 0-10 cm – fosforingumo sumažėjimas, o 10-20 cm – padidėjimas. Tradicinio žemės dirbimo sistemoje visose kalvos dalyse dirvožemio 0-10 cm sluoksnyje judriojo fosforo kiekis per ketverius metus iš esmės nepakito, 10-20 cm sluoksnyje kalvos viršūnėje – nepakito, o šlaite ir pašlaitėje padidėjo atitinkamai 78,4 ir 53,4 %. Tręšimas mineralinėmis trąšomis kalvos viršūnėje visose žemės dirbimo sistemose, šlaite – II-IV, o pašlaitėje III-IV „neišgelbėjo“ dirvožemio nuo fosforingumo santykinio mažėjimo 0-10 cm sluoksnyje per minėtus ketverius metus. 10-20 cm dirvožemio sluoksnyje fosforingumo padidėjimas per šį laikotarpį visose žemės dirbimo sistemose buvo itin ryškus tiek patręšus vidutinėmis, tiek ir padidintomis trąšų normomis. Rotacijos pabaigoje po daugiamečių žolių dirvožemio fosforingumo skirtumai skirtinguose armens sluoksniuose, pradėję formuotis ketvirtaisiais tyrimų metais, pradėjo nykti.

Reikšminiai žodžiai: tręšimas, žemės dirbimas, dirvožemis, fosforas, kalvotas reljefas.

ISSN 1392-3194

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 266-279

UDK 631.81: 631.51:632.51:631.893

THE INFLUENCE OF DIFFERENT TILLAGE-FERTILISATION SYSTEMS ON THE CHANGES IN THE AMOUNT OF SOIL AVAILABLE PHOSPHORUS PER CROP ROTATION ON A SLOPING LAND IN WESTERN LITHUANIA

D. Feizienė

Summary

Three field experiments were set up on Alboluvisol at three landscape positions: on the top of the hill, slope and the foot of the slope at the Kaltinėnai Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture in 1995. Four tillage systems: traditional (I) and three reduced tillage systems (II, III and IV) were investigated. Phosphorus (P2O5) stratification in different soil layers was registered in the treatments of reduced soil tillage systems in the fourth year from their established. The amount of P2O5 remained almost unchanged within 0-10 cm soil layer at all landscape positions in the traditional soil tillage system during the four year period. This index remained stable also within 10-20 cm soil layer on the top of the hill, but the amount of phosphorus within the same soil layer increased on the slope and the foot of the slope by 78.4 and 53.4 %, respectively. The application of mineral fertilisers did not recover the amount of phosphorus reduction within 0-10 cm soil layer on the top of the hill in all tillage systems and also on the slope in the II-IV tillage system, and on the foot of the slope in the III-IV tillage system. An evident increase in the amount of phosphorus was registered within 10-20 cm soil layer of all tillage systems by applying either moderate or max rates of fertilisers. The differences in soil P-stratification started to withdraw at the end of the crop rotation after perennial grasses.

Key words: fertilisation, soil tillage, soil, phosphorus, hilly relief.

 

IV skyrius. AUGALININKYSTĖ

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 280-286

UDK 633.17(474.5)

SORINIŲ AUGALŲ TYRIMAI LIETUVOJE

Antanas SVIRSKIS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. paštas: selekcentras@lzi.lt

Santrauka

Pastaraisiais metais Lietuvos žemdirbystės institute buvo tirta 3 sorų, 24 čiumizų ir kai kurių kitų augalų rūšių kolekcijos. Pačios derlingiausios iš tirtų sorų veislių buvo ‘Rudės’. Įvairių čiumizų veislių ir numerių derlius, auginant jas be papildomo tręšimo ir pesticidų, svyravo nuo 0,7 iki 2,5 t ha-1. Derlingiausios iš jų buvo anksti subręstančios, nes vėlyvesnės ne visoje šluotelėje iki šalnų spėdavo išsivystyti ir subrandinti sėklas. Atrinktos sorų ir čiumizų veislės galėtų būti sėkmingai auginamos Lietuvoje, ypač sausesnėse ir mažiau derlingose žemėse. Taip papildytume mūsų aruodus vertingais maisto ir pašarų produktais. Reikėtų tęsti netradicinių augalų rūšių paiešką ir tyrimus. Būtina detaliau patyrinėti sorinių augalų agrotechniką, taip pat išspręsti jų sėklų nulukštenimo bei platesnio naudojimo maistui ir pašarui problemą.

Reikšminiai žodžiai: soros, čiumizos, paizos, derlius, cheminė sudėtis.

Chapter 4. CROP PRODUCTION

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 280-286

UDK 633.17(474.5)

INVESTIGATION OF MILIARY CROPS IN LITHUANIA

A. Svirskis

Summary

The choice of agricultural plant species in Lithuania is not wide. It has declined even more during the last land reform. It is necessary to expand the number of species grown in oder to supply the local market and to export. Collections of rare plants were investigated with breaks in the former Dotnuva Breeding Station, later at the Institute of Agriculture. The most abundant collections were investigated in 1980-1990 in close cooperation with the former All Union Plant Production Institute. Small seed samples were obtained from there and short reports were submitted to them. In 1998 investigations of these collections were resumed. In this article we have presented the findings of investigation of 3 proso millet and 24 foxtail millet (chumiza) collections. Average seed yield of various breeding lines of miliary crops sown in fields after ploughed – in first year clover (without any additional fertilizing) ranged between 0,70-2.5 t ha-1. If there was a mill in Lithuania equipped with facilities for millet seed dehulling, part of farmers could grow this crop more profitably than traditional spring cereals.

Key words: proso, foxtail millet, chumiza, millet, minor millet, paiza, sorghum, yield.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 287-299

UDK 631.874:633.14:631.442.1

SIDERACINIAI AUGALAI ŢIEMINIAMS RUGIAMS LENGVAME DIRVOŢEMYJE

Teresė NEDZINSKIENĖ, Algirdas NEDZINSKAS

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

El. paštas: algis.nedzinskas@voke.lzi.lt

Santrauka

LŽI Vokės filiale priesmėlio ant karbonatingo fliuvioglacialinio žvyro paprastajame išplautžemyje (IDp), 1995-1998 metais tirta organinių trąšų įtaka žieminiams rugiams (Secale sereale), kurie buvo auginami po juodojo pūdymo, tręšto mėšlu 40 t ha-1, pašarinių geltonžiedžių ir siauralapių sideracinių lubinų, aliejinių ridikų, baltųjų garstyčių bei vasarinių rapsų. Pavasarį dalis rugių tręšta N60.

Nustatyta, kad daugiausia žaliosios masės užaugino lubinai – 27,5-28,9 t ha-1 ir aliejiniai ridikai 25,5 t ha-1. Didžiausią įtaką rugių derliui turėjo azoto trąšos. Rugiai patręšti organinėmis trąšomis ir azotu, subrandino vidutiniškai 3,76 t ha-1 grūdų, o azotu netręšiant – 2,1 t ha-1, arba 43,9 % maţiau. N60 fone rugius patręšus mėšlu, grūdų derlius buvo 16,8 %, užarus lubinus – 11,0-13,9 %, užarus kryžmažiedžius – 8,0-9,8 % didesnis, palyginus su derliumi po juodojo pūdymo.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai rugiai, mėšlas, augalai žaliajai trąšai, lubinai, aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, vasariniai rapsai, pūdymas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 287-299

UDK 631.874:633.14:631.442.1

GREEN MANURE CROPS FOR WINTER RYE ON LIGHT SOILS

T. Nedzinskienė, A. Nedzinskas

Summary

Field trials were carried out at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture during 1995-1998 on Haplic-Luvisols (LVh) to investigate the influence of green manure on winter rye yield. Yellow-fodder and narrow-leaved sideral lupine, oil radish, white mustard and spring rape were grown for green manure. In addition, winter rye was grown after bare fallow and fallow fertilized with 40 tha-1 of farmyard manure. Winter rye was fertilized with N60.

It was established that 40 tha-1 of farmyard manure increased winter rye yield by 16.8 %, green manure of lupine – by 11.6-13.9 %, and green manure of cruciferous crops – by 8.0-9.8 % compared with the yield after bare fallow.

Key words: green manure, lupine, oil radish, white mustard, spring rape, winter rye.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 300-307

UDK 633.521:631.55:630.5

SKIRTINGŲ LINŲ VEISLIŲ KLOJĖJIMOSI TRUKMĖ

Zofija Jankauskienė, Algimantas ENDRIUKAITIS, Stasys Mikelionis

Lietuvos ţemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis

Upytė, Panevėžio rajonas

El. paštas: s.jankauskiene@post.omnitel.net

Santrauka

1996-1998 m. Upytės bandymų stotyje tirtas trijų linų veislių (‘Ariane’, ‘Baltučiai’ ir ‘Belinka’) klojėjimasis, raunant skirtingos brandos linus (5 d. po žaliosios brandos, ankstyvosios geltonosios brandos, geltonosios ir rudosios brandos) skirtingais būdais (galvenas karšiant rovimo metu ir 10-12 d. po rovimo).

Linų priešsėlis – žieminiai kviečiai. Dirvožemis – giliau karbonatingas giliau glėjiškas rudžemis priesmėlis ant priemolio.

Visais tyrimų metais meteorologinės sąlygos buvo skirtingos ir linų klojėjimuisi dažniausia nepalankios. Vidutiniais trejų metų tyrimų duomenimis, ‘Ariane’, ‘Baltučiai’ ir ‘Belinka’ veislių linų šiaudelių klojėjimosi trukmė buvo beveik vienoda (52-54 dienos).

Ankstesniais brandos tarpsniais nurauti linai klojėjosi ilgiau negu nurauti vėliau.

Linai ‘Baltučiai’ ir ‘Belinka’ ilgiausiai klojėjosi, nurovus juos žaliosios brandos, vėliau rautų linų klojėjimosi laikas trumpėjo.

‘Ariane’ veislės linai ilgiausiai klojėjosi, kai buvo nurauti ankstyvosios geltonosios brandos (vidutiniškai 2,8 dienos ilgiau, palyginus su rautais žaliosios brandos).

Reikđminiai ţodţiai: pluoštiniai linai, veislė, branda, nuėmimo būdas, klojėjimasis, stiebeliai, šiaudeliai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 300-307

UDK 633.521:631.55:630.5

LENGTH OF DEW-RETTING PERIOD OF DIFFERENT FLAX VARIETIES

Z. Jankauskienė, A. Endriukaitis, S. Mikelionis

Summary

The trial was carried out during 1996-1998 at the Upytė Experimental Station where the influence of weather conditions on the length of fibre flax straw dew-retting process was observed. Each of the three fibre flax varieties (‘Ariane’, ‘Baltučiai’ and ‘Belinka’) were harvested at different stages of ripeness (5 days after green maturity stage, early yellow maturity stage, yellow maturity stage, brown (full) maturity stage), decapsuling at different time: decapsuled at pulling or 10-12 days after pulling.

Flax was grown in a 7-course rotation after winter wheat. The soil of the experimental site was endocalcari-endohypogleyc cambisol. The agrochemical characteristics of the soil were as follows: pHHCl level ranged from 7.0 to 7.8, humus content in 1996 and 1997 was approximately 3.8 %, in 1998 – 2.8 %. The soil was rich in available phosphorus and potassium.

In all experimental years weather conditions during flax straw dew-retting process were unfourable for this process. Averaged data of 3 years showed, that the length of flax straw dew-retting period was approximately the same 52-54 days for all the tree varieties (‘Ariane’, ‘Baltučiai’ and ‘Belinka’).

Key words: fibre flax, variety, maturity, dew-retting, straw, stem, weather conditions.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 308-314

UDK 633.521:631.938

LINŲ VEISLIŲ IMUNITETO TYRIMAI

Kćstutis Bačelis

Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis

Upytė, Panevėžio rajonas

El. paštas: lzi.upyte@post.omnitel.net

Santrauka

LŽI Upytės bandymų stotyje tirta per 1600 įvairių linų veislių, selekcinių numerių bei pavyzdžių imuninis atsakas rūdligei (Melampsora lini Desm.), fuzariozei (Fusarium spp.) ir rūdinei fuzariozei (Melampsora lini Desm., Fusarium avenacium (Fr.) Sacc.), sudarant atitinkamus dirbtinės infekcijos fonus. Išskirtos atsparios linų veislės, selekciniai numeriai: rūdligei – ‘Vperiod’, ‘Belorusskij 1’, ‘Oršanskij 1’ (BLR), ‘Smolenskij 1051’, ‘Luč’, ‘Nadioţnyj’, ‘Kalininskij 5’, ‘Điolkovinka’ (RUS), ‘Polesskij 2’ (UKR), ‘Beta 201’ (HUN), ‘Marip’, ‘Flanders’ (ARG), ‘Lusatia’ (DEU), ‘Hilda’ (CZE), ‘Ventor’ (AUS), B-20, № 785-2-2 (LTU); fuzariozei – № 407-6, 5-772-5-19 (ARG), ‘I-7’ (RUS), 5484 Estijos vietinis (EST), № 93, 103, 997-2, 1085-27 ir kt. (LTU); rыdinei fuzariozei – ‘L-1120’, ‘Uspech’, ‘Torţokskij 4’, ‘806/3’, ‘I-9’ ir kt. (RUS), ‘Vaiţgantas’, ‘Banga’, № 777 (LTU), ‘LD-147’ (UKR).

Linų veislės, selekciniai numeriai, išsiskiriančios atsparumu rūdligei, fuzariozei bei rūdinei fuzariozei, rekomenduojamos įtraukti į pluoštinių linų selekcijos programas.

Reikšminiai žodžiai: linai, atsparumas, veislė, pažeisti augalai, ligos išsivystymas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 308-314

UDK 633.521:631.938

IMMUNITY STUDIES OF FLAX VARIETIES

K. Bačelis

Summary

Resistance to Fusarium spp., Melampsora lini Desm., and Fusarium avenacium (Fr.) Sacc.-Melampsora lini Desm., of over 1600 flax varieties, breeding lines and collection accessions was investigated on the background of artificial infection at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Upytė Research Station.

The following flax varieties, breeding numbers and specimens were found to have:

resistance to Melampsora lini Desm.: ‘Vperiod’, ‘Belorusskij 1’, ‘Orđanskij 1’, (BLR), ‘Smolenskij 1051’, ‘Luč’, ‘Nadioţnyj’, ‘Kalininskij 5’, ‘Điolkovinka’ (RUS), ‘Polesskij 2’ (UKR), ‘Beta 201’ (HUN), ‘Marip’, ‘Flanders’ (ARG), ‘Lusatia’ (DEU), ‘Hilda’ (CZE), ‘Ventor’ (AUS), B-20, № 785-2-2 (LTU);

resistance to Fusarium spp.: № 407-6, 5-772-5-19 (ARG), ‘I-7’ (RUS), 5484 (EST), № 93, 103, 997-2, 1085-27 et al. (LTU);

resistance to Fusarium avenacium (Fr.) Sacc., Melampsora lini Desm.: ‘L-1120’, ‘Uspech’, ‘Torţokskij 4’, ‘806/3’, ‘I-9’, et al. (RUS), ‘Vaiţgantas’, ‘Banga’, № 777 (LTU), ‘LD-147’ (UKR).

All disease-resistant varieties, breeding lines and accessions are a valuable initial material for the development of new fibre flax varieties.

Key words: flax, resistance, variety, infected plants, disease severity.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 315-323

UDK 633.88+633.812

VAISTINIŲ IR PRIESKONINIŲ AUGALŲ AUGINIMO GALIMYBĖS LIETUVOJE

Rita NEKROŠIENĖ

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas

Kretingos g. 92, Klaipėda

El. paštas: biokat@gmf.ku.lt

Santrauka

1995, 1999-2001 metais Klaipėdos universiteto botanikos sode buvo atliekami paprastojo, keturbriaunio ir vaistinio čiobrelių, paprastojo raudonėlio, vaistinio isopo (juozažolės) ir vaistinės gelsvės fenologiniai stebėjimai bei pagrindinių jų biometrinių parametrų (aukščio, šakelių skaičiaus, vaistinės žaliavos masės) tyrimai. Nustatyta, kad visų rūšių čiobrelių bei paprastojo raudonėlio vegetacijos pradžia skirtingais metais mažai įvairavo. Keturbriaunio ir vaistinio čiobrelio, paprastojo raudonėlio bei vaistinės gelsvės vaistinės žaliavos nuėmimo laikas (masinio žydėjimo pradžia) priklausė nuo kritulių kiekio ir vidutinės oro temperatūros vegetacijos pradžioje. Keturbriaunio čiobrelio orasausės masės iš 1 m-2 buvo paruošiama nuo 4 iki 18 g daugiau nei paprastojo ir vaistinio čiobrelių. Tyrimų metais kenkėjai pažeidė nuo 4,5 iki 8,8 % čiobrelių. Ligų sukėlėjai labiausiai pažeidė paprastąjį raudonėlį ir vaistinį isopą. Nustatyta, kad Lietuvos, o ypač pajūrio klimato sąlygos yra tinkamos visų tirtų rūšių augalams auginti pramoniniu būdu.

Reikšminiai žodžiai: vaistiniai ir prieskoniniai augalai, čiobrelis, raudonėlis, gelsvė, isopas, fenologinės fazės.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 315-323

UDK 633.88+633.812

CULTIVATION POSSIBILITIES OF MEDICINAL AND SPICE PLANTS IN LITHUANIA

R. Nekrošienė

Summary

Phenological and biometric parameters (plant height at flowering stage, number of twigs, air-dry weight) of Thymus serpyllum, T. pulegioides, T. vulgaris, Origanum vulgare, Hyssopus officinalis and Levisticum officinale were studied in the field collection at the Botanical Garden of Klaipėda University in 1995 and during 1999-2001. It was established that the beginning of vegetative growth period of Thymus and Origanum vulgare was the same in different years. The amount of precipitation and average air temperature at the beginning of vegetative growth period influenced harvesting timing of medicinal material (intense flowering) Thymus pullegioides, T. vulgaris, Origanum vulgare. Air-dry weight of Thymus pulegioides was by 4-18 g m-2 higher than that of T. serpyllum and T. vulgaris. Pests affected from 4.5 to 8.8 % of thyme plants during the experimental period. Disease infestation was the highest on Origanum vulgare and Hyssopus officinalis.

Key words: medicinal and spice plants, Thymus, Origanum, Hyssopus, Levisticum, phenological phase.

 

V skyrius. ŽOLININKYSTĖ

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 324-334

UDK 551.5:633.2.033:631.559

ŽOLĖS DERLIAUS ĮVERTINIMAS METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ POŽIŪRIU

Nijolė DAUGĖLIENĖ, Vincas DAILIDĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: nijole@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Ganyklų žolės masės priaugimo dinamikai nustatyti naudotasi vegetacijos laikotarpio (balandžio-spalio mėn.) meteorologiniais duomenimis. Nustatyta, kad žolių augimo trukmės ir fitomasės prieaugio koreliacijos kiekvienų metų atitinkamais vegetacijos laikotarpiais determinacijos reikšmės yra artimos vienetui, nors pagal sausųjų medžiagų derliaus dydį metai yra labai skirtingi arba labai panašūs.

Apibendrintais tyrimais nustatyta, kad visais vegetacijos laikotarpiais (po žolynų peržiemojimo, ganiavos ar pjūties) lietingumo rodiklio ir sausųjų medžiagų derliaus prieaugio koreliacijos (P > 99,95 %) determinacijos indeksas yra nuosekliai mažėjantis dydis h 2 = 0,570, 0,398, 0,264 ir 0,110). Antruoju vegetacijos laikotarpiu, palyginus su meteorologinių veiksnių visuma, didžiausią įtaką fitomasės prieaugiui turėjo krituliai (h 2 = 0,398).

Tarp meteorologinių veiksnių visumos rodiklio ir fitomasės prieaugio atskirais vegetacijos laikotarpiais egzistuojantis funkcinis ryšys leidžia prognozuoti fitomasės prieaugį žolyne pagal meteorologinės stoties duomenis, kai yra nustatoma saulės radiacijos trukmė, temperatūra ir krituliai.

Reikšminiai žodžiai: žolės derlius, meteorologinės sąlygos, koreliacija.

Chapter 5. GRASSLAND HUSBANDRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 324-334

UDK 551.5:633.2.033:631.559

ASSESSMENT OF HERBAGE YIELD WITH REGARD TO WEATHER CONDITIONS

N. Daugėlienė, V. Dailidė

Summary

Meteorological data of the vegetative growth season (May-October) were used to determine dynamics of grassland herbage growth. It was determined that determination values of the correlation between grass growth duration and phytomass growth during respective growing periods of each year were close to one.

Summarised experimental evidence suggests that during all growing periods (after wintering of swards, grazing or cuts) determination index of the correlation between rain occurrence index and dry matter yield growth (P > 99.95 %) is a consistently declining value h 2 = 0.570, 0.398, 0.264 and 0.110). During the second stage of growing period precipitation had the greatest effect on phytomass growth (h 2 = 0.398) compared with the total effect of meteorological factors.

A functional relationship existing between the index of total meteorological factors and phytomass growth during individual stages of the growing period allows to predict phytomass growth in the sward according to the data (duration of solar radiation, temperature, relative air humidity and precipitation) obtained from the weather station.

Key words: herbage yield, meteorological conditions, correlation.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 335-344

UDK 633.321:631.526.32:631.559

ĮVAIRIŲ VEISLIŲ RAUDONIEJI DOBILAI VAKARŲ LIETUVOS SĄLYGOMIS

Regina SKUODIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: rskuod@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

1997-2001 metais Vėžaičių filiale tirtas įvairių veislių raudonųjų dobilų išsilaikymas ir derlingumas, auginant žoles sėjomainos laukuose ketverius naudojimo metus.

Vakarų Lietuvos sąlygomis (dirvožemis – pajaurėjęs giliau glėjiškas išplautžemis IDg4-e) dobilai ‘Vyliai’, ‘Kiršinai’ ir ‘Arimaičiai išsilaikė ilgiau ir gausiau nei dobilai ‘Liepsna’, ‘Vyčiai’ ir ‘Kamaniai’. Per ketverius naudojimo metus didţiausiŕ (6,77-7,14 t ha-1) sausųjų medžiagų derlių davė vėlyvųjų raudonųjų dobilų mišiniai. Iš jų derlingiausias – su dobilais ‘Kiršinai’ mišinys. Dobilų mišinių su pašariniais motiejukais cheminės sudėties ir organinės medžiagos virškinamumo rodiklių skirtumai neesminiai.

Reikšminiai žodžiai: raudonieji dobilai, veislės, botaninė sudėtis, sausųjų medžiagų derlius, cheminė sudėtis, organinės medžiagos virškinamumas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 335-344

UDK 633.321:631.526.32:631.559

COMPARISON OF DIFFERENT RED CLOVER VARIETIES IN WESTERN LITHUANIA

R. Skuodienė

Summary

In Western Lithuania (on Albi-Endohypogleyic Luvisols (IDg4-e) soil) the persistance of red clover cv. ‘Vyliai’, ‘Kirđinai’ and ‘Arimaičiai’ was better and the swards were denser compared with clover cv. ‘Liepsna’, ‘Vyčiai’ and ‘Kamaniai’.

The average 4 years’ data showed that the swards of late red clover gave the highest yield 6.77-7.14 t ha-1 of dry matter. The swards of late red clover ‘Kiršinai’ were most productive (r = 0.9). The differences in chemical composition and digestibility parameters of organic matter (DOM) of clover mixtures with timothy were not essential. The swards contained 11.6-13.3 % of crude protein, 2.62-2.81 % of crude fat, 6.87-7.72 % of crude ash and 23.4-24.0 % of crude fibre. DOM of clover was 63.6-71.4 %.

Key words: red clover, variety, botanical composition, dry matter yield, chemical composition, digestibility of organic matter.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 345-357

UDK 633.2.03:631.442.1

ĮVAIRAUS NAUDOJIMO ANKŠTINIŲ IR VARPINIŲ ŽOLYNAI LENGVAME DIRVOŽEMYJE

Rožė VAIČIULYTĖ, Raimundas BAČĖNAS

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

El. paštas: algis.nedzinskas@voke.lzi.lt

Santrauka

Straipsnyje pateikta LŽI Vokės filiale 1981-1999 metais darytų bandymų duomenų apibendrinimas, išvados ir rekomendacijos. Tirta raudonieji (ankstyvieji ir vėlyvieji) ir baltieji dobilai, hibridinės liucernos su varpinėmis žolėmis, taip pat grynųjų varpinių žolių mišiniai ilgalaikiams žolynams lengvose dirvose Pietryčių Lietuvoje. Jų derlingumas ir pašarinė vertė šienaujant, ganant ir mišriai (I pjūtis pašarams, II, III – ganymui) naudojant. Tirta baltųjų dobilų ‘Atoliai’ sėklos norma ir ganyklinis mišinys, keičiant ankštinių ir varpinių santykį, netręšiant bei tręšiant azotu.

Nustatyta, kad đienaujami ţolynai derlingiausi (5,82-10,46 t saus. medţ. ha-1), maţiau derlingi – miđraus naudojimo ir ganomi (3,42-6,12 t saus. medţ. ha-1). Ankštiniai ir varpiniai ţolynai, minimaliai trćđiant azotu (N60) ar netrćđiant, derliumi nedaug (1,11-1,16 t saus. medţ. ha-1) atsiliko nuo azotu tręšiamų (N180) varpinių žolynų arba prilygo jiems. Baltųjų dobilų sėklos norma bei viso mišinio norma mažai lėmė jų paplitimą ganykliniuose žolynuose ir derlingumą.

Reikšminiai žodžiai: ankštinės žolės, varpinės žolės, žolynų naudojimas, sėklos norma ir santykis, azoto normos.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 345-357

UDK 633.2.03:631.442.1

PRODUCTIVITY OF LEGUME AND GRASS SWARDS USED UNDER DIFFERENT MANAGEMENT SYSTEM ON SANDY LOAM SOILS

R. Vaičiulytė, R. Bačėnas

Summary

This paper presents summarised results of the experiments carried out at the LIA Vokė Branch during 1981-1999 where we investigated red clover (early and late) and white clover, hybrid lucerne with grasses as well as the choice of pure grass mixtures for long-term swards and their productivity and feeding value under cutting, grazing and mixed management systems (1st cut for forage, 2nd and 3rd for grazing) on light soils of Southeast Lithuania.

Seed rates of the white clover variety ‘Atoliai’ and grassland mixtures were tested changing the ratio of legumes and grasses, with and without nitrogen fertilisation.

It was determined that under cutting management the swards produced the highest yield (5.82-10.46 t DM ha-1), the swards used under mixed and grazing management were less productive (3.42-6.12 t DM ha-1). Legume and grass swards at minimal 60 kg N ha-1 fertilisation or without N lagged in productivity behind the 180 kg N ha-1 – applied grass swards only slightly (1.11-1.16 t ha-1) or were identical with them. White clover seed rate and the total seed rate of the mixture had an insignificant effect on the share of white clover in grazing swards and on their productivity.

Key words: legumes, grasses, sward use, seed rate and ratio, nitrogen rates.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 3, 79, 358-366

UDK 633.2.033.004.69

LABAI SUPRASTĖJUSIŲ GANYKLŲ PAGERINIMAS VAKARŲ LIETUVOJE

Elvyra BUTKUVIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: elvyra@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Vėžaičių filiale 1986-1999 metais atlikti pagrindinio ir paviršinio ganyklų pagerinimo tyrimai. Nustatyta, kad išretėjusias, nederlingas ganyklas būtina persėti. Persėtos ganyklos derlius priklauso nuo antsėlio ir naudotų tarpinių augalų persėjimo metu.

Maţo derlingumo nepiktţolėtas ganyklas galima pagerinti ir paviršiniu būdu – papildomai įsėjant ankštinių žolių. Nustatyta, kad baltuosius dobilus (4 kg ha-1) geriausia įsėti anksti pavasarį sėjamąja mašina su diskiniais noragėliais tiesiog į ganyklos velėną arba ją du kartus sulėkščiavus. Gerai tinka ir specialus, sudėtinis agregatas: frezeris ir sėjamoji mašina. Papildomai įsėjus baltųjų dobilų ne tik didėjo žolės sausųjų medžiagų derlius, bet gausėjo ankštinių žolių ganykloje ir gerėjo žolyno botaninė bei cheminė sudėtis.

Reikšminiai žodžiai: baltieji dobilai, papildomas įsėjimas, pakrika sėja, diskinė sėjamoji mašina, frezeris, ganyklų persėjimas, antsėliai, tarpiniai augalai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2002, 3, 79, 358-366

UDK 633.2.033.004.69

IMPROVEMENT OF DEGRADED PASTURES IN WESTERN LITHUANIA

E. Butkuvienė

Summary

The trials were carried out during 1986-1999. In the pasture of eighth to thirteen years of use with 35 to 70 % of grasses, about 5-15 % of legumes and 15 to 40 % of weeds.

Our experimental evidence suggests that the best white clover (4 kg ha-1) oversowing method is with a disk drill straight into the pasture turf or into twice disked pasture turf early in spring. Good results were obtained when white clover was oversown early in spring with a rototilling drill. After oversowing both coated and non-coated white clover seed on the surface of the pasture, a slight but significant yield increase was obtained. Extra oversowing of white clover increased the amount of legumes in the pasture (on average 7.4-23.3 %). The most favourable conditions for white clover emergence and persistence were created after oversowing of both coated and non-coated seed into a pasture turf disked with a disk drill.

The pasture was resown either without a catch crop or after the following catch crops: potatoes, cereals, green forage crops. The best results were obtained when the pasture was resown after potatoes as catch crop. In this treatment the dry matter yield was by 0.58 t ha-1 higher. The resowing of pasture after cereal crops was equal to the resowing of pasture without catch crops. The resowing of pasture after green forage crops was unprofitable. The resowing of pasture without catch crops or after catch crops increased the amount of grasses and decreased the amount of forbs.

Key words: white clover, oversowing, disk drill, rototilling drill, broadcast sowing, resown pasture, catch crops, cover crops.

 



·Rašykite mums: lzi@lzi.lt